Už „Amerikietiškas grožybes“ JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimo susilaukęs režisierius Samas Mendesas, po ilgų kino studijos MGM ir pagrindinio Džeimso Bondo vaidmens atlikėjo Danielio Craigo įkalbinėjimų, galiausiai sugrįžta prie legendinio šnipo, MI6 agento 007, istorijos.

Kino kūrėjas pristato dar vieną kvapą gniaužantį nuotykį sukeliantį ne mažiau nostalgijos ilgiausiai kino istorijoje besitęsiančiai filmų serijai, nei 2012 metais pasirodęs jubiliejinis filmas „007: Skyfall“, užsidirbęs visame pasaulyje virš milijardo dolerių ir pelnęs dvi Oskaro statulėles.

Apie ką mes čia…

Žlugus Dominiko Grino planui užvaldyti žemės lopinėlį Bolivijoje, teroristė organizacija „Kvantas“ patyrė didelį fiasko. Tačiau, pasirodo, tai tebuvo žaidimo pradžia. „Kvantas“ atliko tik visai nereikšmingą vaidmenį su MI6 veikla supažindinant žymiai pavojingesnį priešą – šmėklos organizaciją „SPECTRE“, kuri pasiryžusi ne tik sunaikinti MI6 su agentu Džeimsu Bondu priešakyje, bet kartu įgyvendinti ir pasaulio užvaldymo planą. Artėja itin neramūs laikai, pasaulis atsidurs visiškame chaose ir tik vienas žmogus gali padėti to išvengti – tai agentas 007, tai Bondas, Džeimsas Bondas.

Kūrinio vidus

Pripažinkime, prieš pasirodant naujam Džeimso Bondo nuotykiui buvo šiek tiek neramu. Visgi perspjauti tokį gerą filmą kaip „007: Skyfall“ – viena iš beveik neįmanomų misijų, tačiau, pasirodo, įgyvendinama. Antrą filmą apie agento 007 nuotykius režisavęs Samas Mendesas pasiryžo pakartoti savo sėkmės formulę ir pristatė mums filmą, kuris kaip ir režisieriaus ankstesnysis darbas, bandė suvilioti mus nostalgija. Ir jam tai pavyko, nors, žinoma, antras kartas galbūt ne toks paveikus, kaip pirmas, bet tai puikus pavyzdys, kad galima antrą kartą iš eilės sukurti kažką gero.

Naujam filmui buvo investuota ir žymiai didesnė pinigų suma – 300 milijonų dolerių. Šis biudžetas ne tik rekordinis Bondiados epopėjoje, bet ir vienas iš didžiausių investuotų vienam projektui per visą kino istoriją. Žinoma, tai nestebina, kaip visi puikiai žinome, 200 milijonų kainavęs „007: Skyfall“ 2012 metais uždirbo net 1,1 mlrd. dolerių visame pasaulyje. Stulbinanti pinigų suma, kuri beveik dvigubai aplenkė prieš tai buvusį Bondiados rekordininką, 2006 metais pasirodžiusį „Kazino Royale“, kuris savo laikais uždirbo 594 milijonus dolerių. Bet ką mes čia apie pinigus, ne visada biudžetui skirti pinigai ir uždarbis atskleidžia filmo kokybę. Jau daug kartų tuo įsitikinome, todėl grįžkime prie filmo pastatymo ir siužeto.

Kai 2006 metais kino ekranuose buvo pristatytas naujasis Bondas juostoje „Kazino Royale“, kartu buvo padėtas gana stiprus pamatas dvejuose filmuose pasakotai teroristinės organizacijos „Kvantas“ istorijai – jau minėtame 2006 metų hite ir 2008 metais pasirodžiusiame „Paguodos kvante“. Ši organizacija turėjo būti visiškai naujas žingsnis Bondiadoje, kuris taptų tam tikru atsaku klasikiniams Bondo filmams ir juose „SPECTRE“ vardu vaizduojam blogiui. Tačiau 2012 metų filme režisierius Samas Mendesas nepanoro vystyti istorijos ir pristatė visiškai atskirą pasakojimą. Šis žingsnis šiek tiek papykdė filmų serijos gerbėjus, nes neliko tęstinumo. Žinoma, kaip ir kiekvieną klaidą, šitą nesusipratimą irgi buvo galima ištaisyti, bet žymiai subtilesniu būdu. Didelis Bondiados gerbėjas, režisierius Samas Mendesas panoro ir vėl pristatyti legendinį MI6 priešą, organizaciją „SPECTRE“, o kad ji figūruotų kaip pagrindinis priešas, reikėjo kažkaip užbaigti „Kvanto“ pasakojimą, ką kino kūrėjas kartu su scenaristų brigada padarė išties meistriškai. Ne tokį ir reikšmingą vaidmenį atlikęs „Kvantas“ galiausiai užleidžia vietą rimtam varžovui.

Žinios apie „SPECTRE“ pirmą kartą pasirodė 1962 metų filme „Daktaras Ne“, tačiau apie pačią organizaciją mes žinojome labai mažai. Ir tik po kelių Džeimso Bondo nuotykių ji buvo atskleista. Šiuo atveju, jeigu kalbėsime apie mūsų laikų Bondiados pateikimą, viskas vyko irgi panašiu principu. Pradedant 2006 metais su „Kazino Royale“ ir užbaigiant 2015 metais pasirodžiusiu „SPECTRE“. Bet ne tai priartina žiūrovus ir patį Bondą prie klasikinių filmų. Naująjį filmą prie klasikinių juostų priartina tai, jog filmas iš dalies buvo paremtas 1969 metų filmu „Jos didenybės slaptoje tarnyboje“, kuriame pirmą ir paskutinį kartą Džeimso Bondo kailyje pasirodė žinomas anų laikų modelis George‘as Lazenby‘is.

Kodėl šis filmas priartinamas prie „SPECTRE“, paklausite manęs? Viskas labai paprasta. Pirmiausia, tai itin vaizdžiai pristatoma pati organizacija ir jos veikla, labai panašus abiejuose filmuose vaizduojamas veiksmas ir, žinoma, pačios veiksmo vietovės, kuriuose apsilankė Džeimsas Bondas. Nors filmas „Jos didenybės slaptoje tarnyboje“ kardinaliai skiriasi nuo visų kitų iki šiol pasirodžiusių Bondo filmų, nes jame įvyksta nebūdingas agentui 007 dalykas – vedybos, jis labiausiai priartina mus prie „SPECTRE“. Ar ir naujajame filme agentui pasiseks apmainyti žiedus su kokia nors gražuole? Tebūnie tai lieka paslaptimi, kurią išsiaiškinsite peržiūros metu.

„SPECTRE“ filmo istorija itin įdomi, intriguojanti ir, svarbiausia, čia pateikiama daugiausiai veiksmo nei bet kokiame kitame agento 007 filme. Skrydžiai su malūnsparniais, gaudynės Alpėse, nuostabios lenktynės automobiliais, puikūs ir kvapą gniaužantys susišaudymai, muštynės ir dar daug kitų triukų, kurie neleis ramiai sėdėti žiūrint filmą.

Juostos herojai taip pat laimi simpatijų konkursą. Pirmiausia, norisi pagirti puikų antagonistą, organizacijos „SPECTRE“ smegenis, Fransą Oberhauserį, kuris, kaip ir pastarasis Bondo priešas, kai kuriose scenose sugebėjo užgožti net ir pagrindinį herojų. Nemažai dėmesio buvo skirta ir klasikinių Džeimso Bondo priešininkų paveikslą demonstravusiam galingajam Hinksui. Moterų grožiui irgi nebuvo lemta atsispirti. Visos trys nuostabios damos siekė agento 007 dėmesio, bet iš jų geriausiai „Femme Fatale“ įvaizdį įvaldžiusi Liucija pasirodė labiausiai verta agento glėbio. Madelein Svan ir panelė Manipeni gracingos, bet iki Liucijos šarmo joms buvo toloka. Pats Džeimsas Bondas, kaip ir ankstesniuose filmuose, atrodo puikiai. Deja, jo charakteris ir personažas neevoliucionuoja. Tiksliau, jis toks pat, koks buvo iki „007: Skyfall“.

Apibendrinant norisi pasakyti, kad naujasis Džeimso Bondo filmas šiek tiek nusileidžia 2012 metais pasirodžiusiai juostai, bet tik mažumėle, nes bendras filmo turinys – tai stipri, šarminga, itin efektingai ir kartais „nurautai“ pateikiama istorija, kurios kokybė lenkia daugelį šiais metais pasirodžiusių prabangių projektų.

Techninė juostos pusė

Stipriausiu filmo techninės pusės koziriu tampa nepriekaištingas kameros darbas, kuriuo mus džiugina už „Tarp žvaigždžių“ BAFTAI nominuotas operatorius Hoyte Van Hoytema. Žiūrint filmą ne tik kad jautiesi veiksmo dalyviu, bet sprogimai, gaudynės, susišaudymai ir daugelis kitų momentų atrodo tokie tikroviški ir taip puikiai perteikti kameros objektyvo, jog kiekviena sekundė atrodo kaip tikra šventė akims.

Muzika filme gera, perteikianti tikrąją Bondišką atmosferą. Deja garso takelį itin ženkliai nuslopina prasta žinomo dainininko Samo Smitho atlikta pagrindinė daina „Writing‘s On the Wall“. Puikiai veiksmo scenoms parinktos muzikinės kompozicijos juostos siužetinės linijos vystymo metu laiko mus už „kiaušų“.

Specialiųjų efektų filme netrūksta, kaip netrūksta ir gerų kaskadinių triukų bei kokybiškai pirotechnikos specialistų atliktų sprogimų. Visgi, įdomiausiu tai, kad kompiuteriniai efektai sudarė vos 10 procentų visų kvapą gniaužančių scenų. Iš ekrano pusės sklindantis natūralumas puikiai matomas plika akimi.

Garso montažas be priekaištų, vien ko verti susišaudymai ir mašinų gaudynės riaumojant Aston Martino varikliui. Juostos montažas kokybiškas, siužete nėra jokių pastebimų „kliurkų“.

Aktorių kolektyvas

Bondo vaidmenį jau ketvirtą ir galbūt paskutinį kartą atliekantis Danielis Craigas ir toliau demonstruoja puikius fizinius duomenys. Ir vėl dalį triukų aktorius atliko pats. Brutalus ir visą laiką tobulėjantis Bondo atlikėjas tai geriausia, kas iki šiol buvo Bondiadoje. Su visa pagarba Seanui Connery‘iui, tačiau būtent toks D. Craigo įkūnytas Bondas labiausiai priartėja prie Iano Flemingo romanų.

Mes puikiai žinojome, kad Danielis nepasišiukšlins, tačiau visi nerimavome dėl kito svarbaus herojaus atlikėjo. Žinoma, kalbama apie dviejų Oskarų laureato Christopho Waltzo pasirodymą. Be jokių abejonių, aktorius gali suvaidinti bet ką, kuo mes ir įsitikinome Quentino Tarantino filmuose. Tačiau buvo įdomu, kaip jis pateiks „SPECTRE“ organizacijos vadovą, kurį kadaise buvo atlikę trys skirtingi aktoriai. Nerimas dingo jau pirmą kartą aktoriui pasirodžius ekrane – stulbinantis aktoriaus pasirodymas, kuris sugebėjo užtemdyti net patį Bondą. Abejoju, ar jis bus bent nominuotas Oskarui, bet mano simpatijas, kaip ir daugelio kitų Bondiados gerbėjų, jis tikrai gaus.

Prancūzaitė Lea Seydoux – dar vienas stiprus „SPECTRE“ filmo pliusas. Talentinga, graži ir puikiai veiksmo filmuose atrodanti aktorė šį kartą atliko gana gerą vaidmenį kaip Bondo mergina. Nors tenka pripažinti, iki kitos Džeimso damos šarmo jai dar reikėtų paaugti. Visgi nuostabioji Monica Bellucci pademonstravo savo neįkainojamą eleganciją ir grakštumą. Buvo gražu žiūrėti į šeštąjį dešimtmetį įkopusią stiliaus ikoną.

Taip pat filme akis džiugina ir toliau sėkmingas Dwayne‘o „Uolos“ Johnsono pėdomis žengiantis imtynininkas Dave‘as Bautista, kuriam tai antras rimtas blokbasteris karjeroje. Nors aktorinių sugebėjimų jis ir nedemonstruoja, bet jo fizinė jėga ir pono Hinkso personažo brutalumas įtikina.

Antraplaniuose vaidmenyse taip pat gerai atrodo Naomie Harris atlikusi panelės Manipeni vaidmenį. Prie jos prisijungia Kju vaidinantis Benas Wishawas ir M vaidmenį atlikęs Ralphas Fiennesas. Andrew Scottas juostoje atliko C vaidmenį.

Verdiktas

„007: SPECTRE“ – solidžiai atrodantis Džeimso Bondo nuotykių tęsinys, glaudžiai susijęs su pirmais dvejais filmais, kuriuose savo talentą demonstravo Danielis Craigas brutaliai pateikto legendinio agento 007 kailyje. Filmas stiprus savo režisūra, geru ir įdomiai vystomu pasakojimu, kokybišku veiksmu, įdomiais personažais ir, kas svarbiausia, vėl į nostalgiją apeliuojančiu pavidalu, kuris ne ką mažiau sujaudina nei 2012 metais šviesą išvydęs jubiliejinis Bondo filmas.

8.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
9.0
Kinematografija
10
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Tomas / 2015 lapkričio 8

    Nesutikčiau su daugeliu Jūsų išsakytų nuomonių.

    Filmas pagal biudžetą tragiškai parašytas. Scenarijui tikrai dar trūko kelių perrašymų. Čia per daug tuščių scenų kur tik kalbama. Kaip scena traukinyje kur papasakojama kaip Madeleina išmoko naudotis ginklais – trunka 5min jei ne daugiau ir pasako labai mažai.
    Ir filme tokių scenų pilna.

    Veiksmo scenos taip pat gan tuščios. Apart filmo pirmos scenos ir galbūt paskutinių veiksmo scenų, nebuvo sukelta jokios įtampos. Tarkim laukta superautomobilių gaudynių scena buvo tik jų pasivažinėjimas TUŠČIOMIS Romos gatvėmis.

    Nors finale tai nėra filmas kurį gailėtumeisi matęs, bet jame labai daug ištęstų ir nereikalingų scenų, o labiausiai trūksta sklandesnio ir organiškesnio pasakojimo. Šis filmas laisvai būtų tilpęs ir į 2 val trukmę jei ne pastovios pustuštės ekspozicijos scenos.

    7/10

  2. Žygis / 2015 lapkričio 9

    Čia jau ne Bondas, o Supermenas ir kietas rieštėlis viename:) Juokingiausiai atrodė, kai apsvaigintas Bonas su maišu ant galvos, ginklu prie smilkinio ir surakintom rankom išjungė visus blogiukus ir antrankius tiesiog nusiplėšė 😀
    Šiaip, kaip tokio kalibro filmui, tikrai per daug kvailų ir nelogiškų scenų:
    – Waltz’o (blogiuko)buveinė sprogta nuo vieno šūvio, atrodo, kad sprogo ne blogio irštva su didžiausiu pasaulyje šnipinėjimo centru , o kažkoks Mažeikių naftos dujų terminalas.
    – Prieš sprogstant senąjai Mi6 būstinei Bondas bėga neaišku, kur ir dėl ko, krenta ant neaišku iš kur atsiradusio tinklo ir išplaukia su Betmano stiliaus kateriu, irgi neaišku iš kur gautu.
    -Bautistos ir Bondo gaudynių scena tikrai apgailėtina, likau nesupratęs kam to reikėjo, greičiausiai DB10 ar Jaguar reklama.

    Ir šiaip visą filmą Bondas, gal reikėtų sakyti Danielis Craigas, atrodė labiau, kaip rusų smogikas patinusiu veidu, nei kaip superagentas, tad mano simpatijos filmo metu nejučiom krypo link Christoph’o Waltz’o nepriekaištingai įkūnyto blogiuko, nei kad tiesmuko agento.

    Finalas man išvis sušlubavo ir tikrai nėra vertos tokio epinio Bondo priešo, kaip Spektas. Tikrai labai labai silpna, ačiū Dievui, kad bent akmenim neužmėtė :D. Panašu, kad net pats režisierius tą suprato, tad tikiuosi tęsinys su keršijančiu Christoph’as Waltz’as bus žymiai kietesnis.

    8/10 tik dėl Waltz’o

  3. Vytautas / 2015 lapkričio 23

    Davidas Craigas tikrai neprilygsta nei Šonui Koneriui nei Murui, net ir Brosnanui geriausiais jų metais. Craigo problema – kad jis labai vienodas, kaip vienpusis veiksmo filmų superherojus, raumeningas snukių daužytojas. Toks visada įsitempęs, griežtas, be šypsenos, subtilių angliškų bajerių (kurių nebūtinai turi būti daug, gali ir šiek tiek), tokia vaidyba atrodo kaip roboto, terminatoriaus, tarsi vien raumenimis. Pvz. dėl to net kenčia visos jo meilės scenos, kaip jis užkariauja moterį, žiūrisi visiškai neįtikinamai, šaltai, formaliai, bejausmiai. O Bondui tiktų būti ir šiek tiek šelmišku, mergišiumi (greta raumenų, apsukrumo, superagento). O be to – jau matosi, kad kažkiek ir susenęs Craigas, kaip čia rašo – tarsi ištinęs…
    Tikrai laikas keist Craigą.