Recenzija

Amazonės džiunglės

Amazonia

Amazonės džiunglės
VNuotykių, Dokumentinis, Šeimai

Metai:
2014 m.

Trukmė:
79 min.

Šalis:
Prancūzija, Brazilija

Režisierius:

Thierry Ragobert

Platintojas:
Incognito Films

7.3
Recenzijos autorius:
6.4
Redakcijos vertinimas:
7.5
Lankytojų vertinimas:
7.9

Recenzijos autorius:

Vainius Eiva

Paskelbta:

2014 09 06

Daugiau apie filmą: iMDBRotten tomatoesKinopoisk

Dokumentinių filmų kūrėjas prancūzas Thierry Ragobertas po penkių metų pertraukos sugrįžta į filmų kūrimą. Neypatingai žinomais ir dažniausiai televizijos ekranuose pasirodančiais dokumentiniais darbais užsiimantis T. Ragobertas Šįkart žengia į didžiuosius ekranus su 3D efektu.

Galima sakyti, populiarėjančio dokumentinio žanro kine kūrėjas kviečia į įspūdingą kelionę po Amazonės džiungles, kuriose knibžda pati įvairiausia gyvūnija ir auga vešliausi Žemėje drėgnieji miškai.

Apie ką mes čia

Patekęs į audrą sudužta mažas lėktuvėlis, kuriame be piloto buvo tik nelaisvėje gimęs ir užaugęs kapucinas Sajus. Nesuprasdamas, kas dedas aplink, jis leidžiasi į savo gyvenimo kelionę, kurioje turi išmokti išlikti, rasti draugų ir, galiausiai, atsakyti į patį svarbiausią klausimą jo gyvenime…

Kūrinio vidus

Galima drąsiai teigti, tokio tipo juostos tinka gamtos mylėtojams ir tiems, kurie tikrai mėgaujasi matomais gamtos vaizdais. Čia nėra sprogimų, dialogų (bent jau žmogui suprantamų), gilios siužetinės linijos. Sėdintys kino salėje mato džiungles, kiek tik aprėpia akis. Amazonės džiunglės yra ta Žemės vieta, kuri kiekvienu savo kampeliu sugeba atimti žadą. Jei į salę žiūrovas eis būtent su noru stebėti griausmingą ir, tuo pačiu, žavinčią gamtą, jis gaus tik pačias geriausias emocijas.

Pati juostos istorija yra labai paprasta – išgyvenimas. Mažai nelaisvėje augusiai beždžionėlei tokia kelionė gali būti pražūtinga tiesiog kiekviename žingsnyje. Žiūrint filmą net sunku patikėti, kiek sėkmės šis kapucinas turi. Nuodingi ir dygliuoti augalai, gauruoti vorai, įvairiausių spalvų nuodingos gyvatės ir varlės, laukinės katės ir kiti primatai. Tai yra labai maža dalis pavojų, kuriuos Sajus sutinka savo kelyje į laimę ir „nušvitimą“.

Ganėtinai juokinga dar ir tai, kad net tokiame dokumentinio tipo filme neapsieinama be meilės istorijos. Vos tą supratus pirmomis akimirkomis norisi riebiai nusikeikti. Negana to, visas šis romantinis pasakojimas, įterptas į laukinės gamtos šėlsma, yra toks šabloninis ir siaubingai nuvalkiotas vaidybinėse juostose, kad net mielas kapucinas, nuolat kilnojantis antakius, nesugeba atpirkti šios filmo nuodėmės.

Visa kita juostoje yra gerai, tačiau nepaisant tikrai geros idėjos ir įdirbio, kapucino nuotykiai nepalieka jokio džiaugsmo išėjus iš kino salės. Tiesa, nepalieka ir liūdesio. Visas filmo turinys balansuoja ant plonytės ribos, kai gerosios pusės atsveria nuviliančias.

Techninė juostos pusė

Vienas žmogus visą šį filmą labai smarkiai pakylėjo į aukštą lygį. Tai Pablo Baião, juostos operatorius. Už tai jam galima paspausti ranką ar sumokėti daugiau, nei jis gavo. Vaizdai filme tikrai atima žadą, o kiekvienas rakursas yra toks geras, kad žiūrint filmą sunku išlaikyti užčiauptą burną – žandikaulis savaime nukrenta. Tikrai puikus operatoriaus darbas.

3D efektas filme yra toks… Pusėtinas. Iš esmės matosi visas filmo grožis, tačiau pradžioje jis suteikia ne itin gero kompiuterinio žaidimo įspūdį. Taip pat, akis gana greitai pripranta prie skraidančių bičių, todėl jau labai greitai efektas nebesimato.

Garso takelis yra labai svarbus tokiose juostose. Filme nekalbama, todėl apie vykstančius dalykus (tarkim, meilės istorija) galima suprasti iš fone grojančios muzikos. Didžioji dalis garso takelio yra tikrai gera, kelianti šiurpuliukus ar tiesiog maloniai atpalaiduojanti patogioje kėdėje. Tačiau keliose vietose garsistui norėjosi gerai vožtelti per ausį. Aštuntojo dešimtmečio animacijų „veiksmo“ ar „siaubo“ garsai čia visiškai netiko ir kėlė sumaištį. Bežiūrint net kilo mintis, kad originaliame garso takelyje pritrūko kelių kompozicijų, todėl buvo nuspręsta išimti kelis garsinius intarpus iš „Kojoto ir Bėgiko“ animacinio filmuko.

Tiek vaizdo, tiek garso montažai yra labai aukštos klasės. Viskas iš esmės dera, galbūt perėjimai iš vienos scenos į kitą nėra tokie sklandūs, o „užtemimai“ labiau tinka televizijai, bet čia jie buvo… Priimtini. Visi gamtos garsai šiek tiek paaštrinti (juk niekaip negirdėsi plona šakele judančio kapucino, lyg tai būtų dramblys), bet tai tik sukelia gilesnį Amazonės gamtos pojūtį.

Aktorių kolektyvinis darbas

Sajus – puikus kapucinas, sugebėjęs įnirtingai kilnoti antakius pusę filmo. Jo snukelis vietomis perdavė daugiau emocijų už fone skambančią muziką, todėl jo pasirodymas yra pagirtinas. Kad ir kaip juokingai skambėtų, ne kiekvienas žmogus sugebėtų taip gerai suvaidinti apsvaigimą. O to apsvaigimo moralas – „Vaikai, žiūrėkit ką vartojat, o tai nežinia su kokia kiaule ryte pabusi“.

Verdiktas

„Amazonės džiunglės 3D“ – tai įspūdingų vaizdų kupinas dokumentinio tipo filmas, kuriame visa istorija sukasi aplink vieno mažo kapucino išlikimą. Žadą atimanti gamta ir pati įvairiausia gyvūnija, ganėtinai neblogi muzikiniai deriniai ir visai geras montažas leidžia pusantros valandos pasinerti į apgaubiantį Amazonės jaukumą be baimės pajusti ką nors ropojant nugara.

6.4Recenzijos autoriaus įvertinimas:

Scenarijus:
5
Režisūra:
7
Kinematografija:
9.5
Garso takelis:
8
Techninė pusė*:
9
Aktoriai:
0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D