Ar esate matę bent vieną serialo „Juodas veidrodis“(angl. „Black Mirror) seriją? Tuomet sveikinu, jūs jau esate matęs šį filmą.

Gerai, gal čia kiek per stipriai pasakiau, tačiau reikia pripažinti, žiūrėdamas „Anon“ tikrai jaučiausi lyg žiūrėdamas dviejų valandų ilgio „Juodo veidrodžio“ seriją. Ir tai nėra gerai, nors man tas serialas ir patinka. Viskas atrodė taip ištempta, kad daug mieliau būčiau žiūrėjęs tą pačią istoriją, apkarpytą iki 45 minučių. Bet, kaip sako viena žinoma televizijos laida, yra kaip yra. Pasižiūrėkime, ką gi mums siūlo „Anon“.

Filmą pristato režisierius Andrew Niccol, prieš tai režisavęs tokius filmus kaip „Gataka“(angl. „Gattaca“), „Karo dievas“(angl. „Lord of War“) bei „Įkalinti laike“(angl. „In Time“). Filmografija tikrai neprasta, tad panašu, reikia tikėtis, kažko tikrai neprasto. Pagrindinius vaidmenis atlieka puikūs aktoriai Amanda Seyfried ir Clive Owen. Siužetas pasakoja apie netolimą ateitį, kuomet nebėra absoliučiai jokio privatumo ir paslapčių, mat viskas, ką matote savo akimis, yra įrašoma į valstybės valdomą duomenų bazę ir bet kada gali būti peržiūrėta. Tad nusikalstamumas praktiškai nebeegzistuoja. Tačiau detektyvas Sal netikėtai pamato merginą, kurios nėra duomenų bazėje. Ir tuo pat metu visame mieste pradeda ristis žmogžudysčių banga. Sal nelieka nieko kito, kaip surasti tą merginą, kuri yra vienintelis žmogus pasaulyje, kurio nėra valstybės duomenų bazėje. Visas šis kokteilis, atrodo, turėjo gerai gautis. Bet skonis šiek tiek nuvilia.

Pakalbėkime apie tai, kas gerai. „Anon“ žanrą galėčiau apibūdinti kaip neo-noir, kas reiškia tai, kad filmas yra ganėtinai tamsus(tiek siužetu, tiek apšvietimu), kaip seni ketvirto ir penkto dešimtmečio detektyviniai filmai. Tik viskas vyksta ateityje. Ir tai padaryta labai gerai – filmo atmosfera ir estetika yra visiškai nuostabi. Gražiai sudėlioti kadrai, šiek tiek futuristinės minimalistikos, šaltos spalvos ir mano akims tai jau desertas. Su pagrindiniais aktoriais irgi neprašauta – ypač su Clive Owen, kuris puikiai vaidina širdgėlos persmelktą pusamžį detektyvą. Garso takelis, nors ir neįsimintas, bet filmo nuotaikai tiko. Man patinka seni detektyviniai filmai, tad buvau tikrai maloniai nustebintas režisieriaus sprendimu kurti tokią atmosferą – jaučiausi lyg žiūrėdamas 1967-ųjų Jean Pierre Melville darbą „Samurajus“(pranc. „Le Samourai“). Taip pat dar labai primena George Orwell romaną „1984“. Kaip sako jaunimas, „geras vaibas“.

Tačiau yra vienas dalykas, kuris, deja, daug ką gadina. Ir tai yra tai, be ko joks filmas nebus geras filmas. Scenarijus. Na, nežinau, kas atsitiko šitoj vietoj, tačiau nors atrodo, kad pati istorija skamba įdomiai, realus jos išpildymas yra be galo nuobodus ir sunkiai suprantamas. Veikėjų istorijos sunkiai plėtojamos, vietomis istorija tiesiog nejuda iš vietos ir nieko nevyksta, jokio veikėjų veiksmų paaiškinimo ar suteikimo jiems motyvacijos – žodžiu, nesmagu. Jeigu tai būtų serialo serija, trunkanti 45 minutes, viskas būtų gerai, bet ištempus tai iki dviejų valandų, mes turime nuobodų reikalą. Ir vien gera atmosfera to, deja, negelbėja. Filmo pabaiga taip pat tokia keista ir nieko nei užbaigianti, nei atsakanti. Liūdna. Nes potencialo su tokia idėja tikrai yra daug.

Dar vienas dalykas, ant kurio truputį noriu papykti – kodėl absoliučiai kiekvienas veikėjas, kuris nėra pagrindinis, yra kažkoks absoliučiai nuobodus robotas? Dieve mano, ar sunku parodyti bent kažkokią emociją? Jūs gal visi mirę viduj? Ar jums tiesiog sumokėjo tam, kad apsimestumėt savo pačių iškamšom? Man tai nesuvokiama, nes geram neo-noir žanro filmui reikia, kad absoliučiai kiekvienas veikėjas būtų įdomus ir įtraukiantis, kad pasijausčiau gyvenantis kažkokiame kitokiame, tamsesniame, bet įdomesniame pasauly. Labai prastai neišpildyta vieta, tad pykstu. Rekomenduoju kūrėjams pasimokyti iš 2011 puikaus neo-noir tipažo filmo „Važiuok“(angl. „Drive“) – tiek pagrindinis, tiek visi kiti veikėjai pilnavertiškai įtraukiantys ir bent kažkiek papildantys istoriją. „Anon“ galėtume pašalinti 90% veikėjų ir viskas būtų daugmaž taip pat.

Tad apibendrinant išvada kaip ir aiški – gerai, bet galėjo būti daug geriau. Tokie neišnaudot potencialo filmai turbūt nuvilia labiau negu filmai, kur ir tikiesi, kad bus prasti. Ypač gaila dėl to, kad režisierius tikrai yra sukūręs puikių filmų, tačiau, deja, „Anon“ su jais nepasilygina. Tačiau tai nėra blogas filmas, tad tikrai kviečiu patiems pasižiūrėti ir įsivertinti. Ypač, jei jums patinka seni detektyvai.

6.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
6.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Vytautas / 2018 gegužės 16

    Tikrai geras filmas, originali naujoviška idėja, buvo įdomu žiūrėti iki pat galo.