ASTERIKSAS: Stebuklingojo gėrimo paslaptis

Asterix: The Secret of the Magic Potion

Šių metų rudenį šaunusis Asteriksas iš Galijos švęs 60 metų jubiliejų – būtent prieš tiek laiko pasirodė pirmasis prancūzų René Goscinny ir Alberto Uderzo sukurtas komiksas. Asterikso ir jo šauniųjų kompanionų nuotykiai į kino ekranus persikraustė 1967 m. – nuo to laiko sukurta 10 animacinių (įskaitant naujausiąjį ) ir 4 vaidybiniai filmai ir kiekvienas jų gali pasigirti stulbinančiu populiarumu – net ir mažiausiai dėmesio sulaukusius Asterikso filmus pamatė daugiau kaip milijonas žiūrovų. Nuo 2014 m. animacinėje Asterikso serijoje įvyko nemažas pokytis – nuo iki tol įprasto 2D formato pereita į 3D, ir, panašu, taip bus ir toliau. Naująjį filmą apie Asterikso nuotykius režisavo Alexandre‘as Astieras ir Louis Clichy, kūrę ir 2014 m. pasirodžiusį „Asteriksas: dievų žemė“ (pranc. „Astérix: le Domaine des dieux“).

Trumpai apie filmo siužetą

Berankiodamas stebuklingajam gėrimui reikalingas žoleles ir kitus komponentus, nenugalimojo galų kaimelio druidas Panoramiksas iškrenta iš medžio. Pirmą kartą gyvenime! Kiti į tai gal tik numotų ranka, bet Panoramiksas staiga pajunta jį prislėgusią senatvės naštą ir supranta, kad su saule negyvens, tad nutaria dairytis įpėdinio, kuriam galėtų patikėti stebuklingojo gėrimo receptą. Pasitaręs su kitais druidais ir lydimas ištikimųjų Asterikso bei Obelikso, net ir sulaužyta koja Panoramiksas leidžiasi skersai išilgai plačiosios Romos imperijos ieškoti sau tinkamos pamainos. Tačiau visi kandidatai atrodo taip apgailėtinai, kad Panoramiksui svyra rankos. Bet nei Panoramiksas, nei jį lydintys draugai net neįtaria, kad netikėtai atsiradęs Panoramikso jaunystės varžovas Sulfuriksas klasta kėsinasi išgauti stebuklingojo gėrimo paslaptį ir parduoti ją tiems, kuriems mažasis galų kaimelis yra įkyrėjęs iki gyvo kaulo – jei jau konkrečiau, vienam tokiam tipui, kurio inicialai yra J. C. …

Ta pati klasikinė istorija

Praktiškai visi Asterikso nuotykiai (su nedidelėmis variacijomis) laikosi ant paprastos, bet, panašu, genialios idėjos – galingoji Romos imperija, užkariavusi pusę Europos, yra bejėgė prieš mikroskopinį galų kaimelį, kad ir kiek legionų didysis Julijus Cezaris ten besiųstų. Vieša paslaptis – kaimelio gyventojams atsilaikyti prieš bet kokius antpuolius padeda Panoramikso ruošiamas stebuklingas gėrimas, suteikiantis neįtikėtinos jėgos ir greičio. Tad beveik kaskart kartojasi ta pati istorija – kol Asteriksas ir jo draugai užsiima savais reikalais, romėnai (ar kas nors kitas) siekia bet kokia kaina išgauti stebuklingojo gėrimo paslaptį (ar bent jau sutrukdyti juo pasinaudoti). Savotiškas paradoksas, tačiau ši paprasta formulė veikia jau 60 metų – nors ir žinome, kad galiausiai romėnai nieko nepešę eilinį kartą gėdingai spūdins namo, tai nė kiek nesumažina susidomėjimo ir noro pamatyti dar vieną Asterikso nuotykių seriją.

Tad ne išimtis ir naujasis „ASTERIKSAS: Stebuklingojo gėrimo paslaptis“ (pranc. „Astérix: Le Secret de la potion magique“) – čia ne tik išvystame seną kaip Romos imperiją naratyvą, bet ir dar keletą, jau klasika tapusių detalių. Jei „Taksi“ (pranc. „Taxi“) serija kažkaip sunkiai įsivaizduojama be masinės avarijos scenos, tai filmų apie Asteriksą privalomi komponentai yra Obelikso šernų medžioklė, nevykėliai piratai, Asterikso konfliktas (dažniausiai su Obeliksu), kaimelio gyventojų tarpusavio draugiškas „snukiadaužis“, rimtas mūšis su romėnais ir, žinoma, puota pačioje pabaigoje. Taip, tai kartojasi, taip, tai matyta jau ne kartą (kur ten!), bet taip, tai yra tai, dėl ko žiūrovai ir mėgsta šią komiksų ir filmų seriją.

Kita vertus, tęsiant aukščiau išsakytą mintį, dėl tokio saugaus apsidraudimo prarandamas netikėtumo faktorius ir siužetas, daugiau ar mažiau, yra nuspėjamas. Praktiškai nuo pat filmo pradžios yra kaip ir aišku, kas galiausiai taps Panoramikso įpėdiniu ir kam jis patikės didžiąją paslaptį.

Keletas naujovių

Absoliuti dauguma Asterikso filmų yra sukurti remiantis jau egzistuojančiais komiksais – kartais į vieną filmą sujungiamos net kelios istorijos. Šįkart filmas buvo kuriamas pagal originalų scenarijų – tai yra tik antras atvejis visoje serijoje – prieš tai pagal originalų scenarijų buvo sukurtas tik 1976 m. pasirodęs filmas „Dvylika Asterikso žygdarbių“ (pranc. „Les Douze Travaux d‘Astérix“).

Pasikeitė ir dar kai kas – originalus Asterikso balsas. Iki šiol šį personažą animaciniuose filmuose įgarsinęs Roger Carelis (šiemet švęsiantis 92-ąjį gimtadienį) 2014 m. išėjo į pensiją, tad teko ieškoti jam pamainos. Šįkart savo balsą legendiniam personažui paskolino Christianas Clavier, du kartus įkūnijęs Asteriksą vaidybiniuose filmuose („Asteriksas ir Obeliksas prieš Cezarį“ (pranc. „Astérix et Obélix contre César“, 1999 m.) ir „Asteriksas ir Obeliksas: Misija Kelopatra“ (pranc. „Astérix et Obélix: Mission Cléopâtre“, 2002 m. ).

Panoramikso filmas

Tiesą sakant, naujosios juostos pavadinimas šiek tiek klaidina. Jei jau nuoširdžiai – šįkart tiek Asteriksui, tiek Obeliksui, tenka pasislinkti į antrąjį (o gal net trečiąjį) planą, nes daug svarbesnis šioje istorijoje tampa žilabarzdis druidas Panoramiksas. Obeliksas šiame filme pasitarnauja kaip Panoramikso nešėjas, o Asteriksas reikalingas sumazgyti kai kuriuos palaidus siužeto siūlus – bet ne daugiau. Kita vertus, pats Panoramiksas nėra toks įdomus, kad galėtų išlaikyti dėmesį, nejučiomis vis norisi dairytis ko nors kito, kas labiau patrauktų susidomėjimą, tačiau bėda ta, kad filmo kūrėjai to „ko nors kito“ taip ir nepasiūlo. Taip pat labai nemažai laiko skiriama Panoramikso klastingajam varžovui – tiesą sakant, gal kiek ir per daug. Na žinote, iš tos serijos, kai blogiukai žino, kad yra blogi, ir tuo mėgaujasi pragaištingai kikendami ar kaip nors kitaip darkydamiesi. O kur dar kiti šalutiniai personažai, kuriuos filmo kūrėjai dar suskaidė į dvi grupes… Toks sprendimas nelabai pasiteisino (nebent vienu aspektu), personažas skirtas dėmesys ir ekrano laikas pavirto trupiniais, nukentėjo siužetas, o šokinėjimas nuo vienų prie kitų gerokai vergino.

Vienintelis pozityvus dalykas – akivaizdžiai atsispindinčios progresyvios moterų įgalinimo ir įvaizdžio stiprinimo tendencijos. Jei pačiame pirmajame Asterikso filme „Asteriksas iš Galijos“ (pranc. „Astérix le Gaulois“, 1967 m.) kaimelyje nėra nė vienos (sic!) moteriškos lyties veikėjos, naujausioje juostoje jų ne tik kad apstu, bet jos tampa tikrai galinga jėga.

Techniniai dalykai

Kaip jau minėta – tai antrasis Asterikso filmas, sukurtas 3D formatu. Koks Asteriksas – dvimatis ar trimatis jums labiau patinka – čia jau kiekvieno skonio reikalas, tačiau net jei ilgitės komiksams artimesnio 2D Asterikso, naujojo filmo animacijos kokybe skųstis neturėtumėte. Viskas atlikta gražiai, kruopščiai ir nepriekaištingai – tūrį įgavę personažai atrodo gyvybingi, didelis dėmesys skiriamas spalvoms, tekstūroms, detalėms, apšvietimui. Žodžiu, technine prasme „ASTERIKSAS: Stebuklingojo gėrimo paslaptis“ nenusileidžia amerikietiškai produkcijai, prie kurios dauguma (ypač mažųjų žiūrovų) yra labiausiai pripratę.

Smagus ir užvedantis garso takelis jau pačioje filmo pradžioje sukuria gerą nuotaiką ir padeda įsijausti į tuoj pat ekrane įsisukančius įvykius. Garso efektai, ypač filmo pabaigoje, yra įspūdingi. Originalus įgarsinimas didesnių priekaištų, ko gero, irgi nenusipelno – nebent esate toks prisiekęs Asterikso fanas, kad vien mintis, jog nuo šiol jis kalbės kiek kitokiu balsu, atrodo nepakeliama. Lietuviškas įgarsinimas jau anonse rėžia ausį, bet, panašu, kitokio varianto Lietuvoje ir nebus, tad teks susitaikyti su tuo, kad Asteriksas – kažkodėl perspaustai dramatiškas.

Vienintelis trūkumas – tai vaizdo montažas, bet čia iš esmės kaltas skystokas scenarijus ir nevykęs sprendimas viską suskaidyti į gabaliukus. Tokiu atveju šokinėjimas neišvengiamas, bet toks paralelinis montažas 1) gana smarkiai blaško, 2) rodomos scenos smarkiai kontrastuoja viena su kita. Vyresniems žiūrovams tai gal ir nesukels papildomų problemų, tačiau mažesni gali likti kai ko nesupratę.

Reziumė

„ASTERIKSAS: Stebuklingojo gėrimo paslaptis“ – visiškai šviežias Asterikso (sąlyginai) nuotykių filmas, kuriame neišvystame nieko tokio naujo, ko nebūtume matę anksčiau. Skystokas ir lengvai nuspėjamas siužetas, nesusitvarkymas su personažais, perspaudimas su pagrindiniu antagonistu – tai filmo silpnosios pusės, kurių neatsveria nei pamėgti veikėjai, nei kruopščiai ir dailiai atlikta animacija. Verta žiūrėti nebent jei esate ištikimas Asterikso fanas. Kitu atveju laikas gal ir neprailgs, tačiau filmui pasibaigus vargu ar bent kažkas išliks atmintyje.

6.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
4.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles