Atvirame kosmose

„Atvirame kosmose“ – tai jaudinantis filmas apie pirmąjį atvirą žmogaus kontaktą su žemės užribiu. Tai tikra istorija apie rusų lakūną Aleksejų Leonovą, kuris dėl savo unikalių pilotavimo įgūdžių bei šaltų nervų buvo atrinktas dalyvauti Tarybų Rusijos kosminiame projekte. Istorinės aplinkybės lėmė, jog Šaltojo karo metu dvi super valstybės – JAV ir Sovietų Sąjunga – nepaliaujamai varžėsi ne tik ginklavimo varžybose, tačiau ir kitose dominantinėse srityse – ypatingai kosmoso tyrimuose. Kadangi po 1961-ųjų balandžio 12, kuomet į kosmosą pakilo pirmasis žmogus – Jurijus Gagarinas, rusai net neketino nustoti minti amerikiečiams ant kulnų,tad jie nusprendžia su naujausia kosmine misija išleisti žmogų į atvirą kosmosą. Tad šis filmas atvaizduoja, kaip ši idėja brendo ir formavosi, ir galiausiai – ekstremaliausiomis aplinkybėmis – tapo realybe.

Atsižvelgiant į filmo siužetą, esmingiausias dalykas, kurį čia reikia padaryti, tai stengtis atsiriboti nuo politinių šališkumų ir šį filmą grynai traktuoti kaip istorinį-biografinį projektą. Nes istorinis laikotarpis čia atvaizduotas tikrai įtaigiai ir ryškiai, ir visi esminiai sovietizmo aspektai čia tiesiog paprasčiausiai neišvengiami, kadangi tai yra istorijos konteksto dalis. Tad atsijavus pelus nuo grūdų – politiką nuo pačios istorijos – šis filmas man pasirodė tikrai įdomus. Visa ta Šaltojo Karo atmosfera, įtampa ir tas rungtynių azartas čia pateiktas labai gyvai.

Filme atvaizduojama ne tik pati kosminės misijos bręndimo stadija, bet šalia įkorporuojama ir tikros draugystės istorija, dėl kurios tvirtumo ir įvyko ši misija. Čia minėtasis Aleksejus Leonovas visomis išgalėmis bando įtikinti savo draugą Pavelą Beliajevą, kad jis dar gali skristi kartu su juo ir patirti gyvenimo vertą nuotykį.

Siužetas santykinai perskilęs į dvi dalis: pirmoji vyksta žemėje, o antroji – kosmose. Čia detaliai atkuriamos aplinkybės, kuriomis buvo statomas lemtingasis kosminis laivas. Po to, epizodas kosmose, kuri atvaizdavo su kokiais nesklandumais susidūrė kosmonautai. Todėl filmas jaučiasi tikrai išsamus ir tinkamai realizuotas: skrupulingai sustyguotos visos emocijos, istorinės aplinkybės ir ta tikroji rusiškos nūdienos atmosfera, kas šiam filmui suteikė smarkaus autentiškumo.

Kalbant apie scenarijų, šis jautėsi esąs pakankamai skaidrus. Dialogai tarp veikėjų deramai sukalibruoti, jaučiama autentiškai sukurta tiek emocinė našta, tiek ir draugystės tvirtumas. Pokalbiai ne bergždi, atspindintys tuometinę dvasią ir užsispyrimą. Tad scenariniu atžvilgiu filmas tikrai pagaląstas.

Daugiausiai nuopelnų šiame filme, ko gero, galima skirti techninei komandai. Filme realizuoti tikrai kokybiški ir įtraukiantys specialieji efektai, efektyvus kameros darbas ir puikus montažas.

Taigi, reziumuodamas noriu pasikartoti, jog šis filmas dėl istorinių aplinkybių yra labai persmelktas sovietizmo idėjiškumo, todėl raginu jį traktuoti tik kaip istorinį monumetą apie vieną reikšmingiausių žmonijos įvykių. Tai istoriškai-biografinis filmas, todėl čia jokių didesnių nuotykių nevyks, tad jeigu esate linkę į adrenalino pulsavimą – šį filmą drąsiai galite apeiti. Siužetiniu ir filmo tempo atžvilgiu arčiausiai jį galima prilyginti amerikiečių filmui „Gravitacija“. Tai ilgas, lėtas žvilgsnis į tai, kaip žmogus pirmą kartą susipažino su kosmosu.