Atvykimas

Režisierius  Denis Villeneuve, pristatęs jums įtampos ir šaltakraujiškumo kupinus projektus „Kaliniai“ bei „Sicario: narkotikų kelias“, atskleidžia naujausią savo kozerį – „Atvykimas“. Čia istorija sufokusuota į žemėn atvykusius ateivių laivus, kurie padrikai išsidėsto per visą pasaulį. Kad būtų išsiaiškinta, kokiu tikslu jie atvyko į žemę, specialiųjų tyrimų grupė pasitelkia aukščiausią pripažinimą pelniusią lingvistę, jog ši išstudijuotų jų bendravimo koncepciją bei išsiaiškintų, koks iš tiesų yra jų atvykimo tikslas. Filme jaučiama ypatingai inovatyvi ir išjausta ateivių invazijos idėja.

Pradėdamas norėčiau pabrėžti, jog žiūrovas turėtų nepasimauti ant jau klišinėmis tapusių brutalių ateivinių idėjų. Jeigu šiame filme tikitės išvysti kažką panašaus į „Pasaulių karą“ ar „Nepriklausomybės diena“ duologiją, jūs smarkiai apsirinkate. Šis projektas visiškai sufokusuotas į mąstymo pajungimą. Visas šis filmas, tai ilgas, procesiškas, analitinis mąstymo stimulas. Vienas esmingiausių filmo aspektų – tai dialogai. Juos reikia vienareikšmiškai šaltai ir dėmesingai stebėti. Jie, šiame kontekste, yra lygiateisiai partneriai su filmo siužetu – vienas besąlygiškai pildo kitą. Taigi, pasikartosiu, jeigu tikitės čia rasti ištuštintą Nacionalinės gvardijos arsenalą ir nežemiškų būtybių glitėsius, šis filmas nieko panašaus neturi.

Projektas pasirodė be galo įtaigus. Rodėsi, jog žiūri pirmąjį dokumentinį filmą apie žemėje nusileidusius ateivius ir kaip žmonija su tuo dorojasi. Siužetas tikrai dar niekur nematytas ir tiesiog vilioja kuo greičiau susipažinti su šia paslaptinga ateivių misijos prasme. Tačiau, kaip ir minėjau, filmas visiškai lėtas ir procesiškas, tačiau tikrai vertas laukiančio finišo. Čia visą siužetą palaipsniui ir be galo įdomiai tarp žmonių ir ateivių – žemės ir visatos – konstruojamas dialogas, kuris atspindi tą smarkų galaktinių kultūrų skirtumą.

Tikriausiai nereikia minėti, jog kitas žavintis siužeto aspektas yra tas, jog čia pagrindinės vyraujančios nuotaikos yra būtent kaip suprasti atveivius, o ne kaip juos sunaikinti.  O ir patys ateiviai vaizduojami kaip nusiteikę diplomatiniam kontaktui, kas filmuose figūruoja retai. Na ir, kas be ko, visas siužeto skiriamas dėmesys lingvistikos koncepcijai. Inovatyviausias ir šviežiausias mano matytas kinematografinis aspektas.  Visas filmas yra laužiamas per ateivių kalbos iššifravimo prizmę. Ir kadangi visa siužeto idėja būtent apie tai ir sukasi, šis aspektas buvo tikrai kruopščiai ir sudėtingai išdirbtas.

Techninė filmo pusė – negaliu pasakyti nė pusės blogo žodžio. Tiek specialieji efektai, tiek montažas aukščiausios klasės ir labai įtaigūs. Ateivių realistiškumas tiesiog prikaustė dėmesį ir neleido jais nesižavėti.

Aktorių tandemas taipogi tiesiog nuostabus. Personažai neabejotinai labai ryškūs ir įtaigūs, puikiai perduoda filme vyraujančias nuotaikas ir meistriškai įveda žiūrovą į keblų filmo siužetą.

 Tad reziumuodamas galiu pasakyti, jog šį filmą drąsiai gali įtraukti į savo must-see sąrašus visi tie, kurie nebijo sudėtingo siužeto plėtojimo daugiausia dialogų, o ne veiksmo pagalba. Filmas tikrai nepaprastai geras sci–fi užtaisas ir manęs asmeniškai visiškai nenuvylė, o atvirkščiai – paliko tiesiog peržavėtą. Taigi, jeigu patiko kosminio „Interstellar“ siužeto painumas ir Tarantino „The Hateful Eight“ trijų valandų dialogų pasiutpolkė, šis projektas yra būtent tai, ką Jūs norite pažiūrėti.