Bjornas Borgas prieš Makenrojų

Borg vs. McEnroe

Nors sporto filmai yra gana slidus reikalas, vien per 2017 metus sulaukėme bent kelių. Kino teatruose jau sukosi ar dar tik pasirodys tokios sportinės juostos kaip „Lyčių kova“ (angl. „The Battle of Sexes“) ar „Aš esu Tonya“ (a ngl. „I, Tonya). Tad šioms į kompaniją – debiutinis danų režisieriaus Januso Metzo vaidybinis filmas „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“, kuris buvo pristatytas Toronto kino festivalyje. Iki šiol J. Metzas kūrė trumpametražius filmus, dokumentines juostas, dirbo su įvairiais televizijos projektais.

Trumpai apie filmo siužetą

1980-eiji. Pirmoji pasaulio raketė 24-erių metų švedas Bjornas Borgas (akt. Sverrir Gudnason) siekia penktojo iš eilės čempiono titulo prestižiniame Vimbldono čempionate. Tačiau šįkart lengva nebus – jam iššūkį meta įžūlus trejais metais jaunesnis konkurentas – amerikietis Džonas Makenrojus (akt. Shia LeBeouf), garsėjantis nuolatiniu plūdimusi per kiekvieną mačą. Tačiau Bjornas Borgas atrodo tarsi ledinis – jis susitelkęs tik į save ir į pasiruošimą būsimai dvikovai – be to, jaučia nuolatinį palaikymą iš savo trenerio Lenerto Bergelino (akt. Stellan Skarsgård) bei sužadinės Rumunijos tenisininkės Marianos Simionesku. Savo ruožtu lyg ir ko prarasti neturintis Makenrojus atrodo nuolat įsitempęs – galbūt dėl to jo gyvenime atsiranda laiko ir vakarėliams į kuriuos nusitempia kita teniso pasaulio žvaigždė Vitas Gerulaitis (akt. Robert Emms). Tačiau artėja finalas, kuriame ir paaiškės, kas iškovos prestižinį titulą…

Legendinis finalas

Jei anksčiau nors kiek teko domėtis tenisu, o konkrečiau – Anglijoje vykstančiu Vimbldono turnyru, ko gero, žinote, ir koks galutinis šio mačo rezultatas, ir tai, kad šis finalas yra laikomas vienu įtempčiausių per visą istoriją – kito tokio teko laukti net 28 metus, kai akistaton stojo šveicaras Rogeris Federeris ir ispanas Rafaelis Nadalis. O jei nesidomėjote – tai tiek prieš filmo peržiūrą ir užtenka žinoti, kad intriga būtų išlaikyta iki paskutinės akimirkos.

O ją pasilaikyti nežinioje iš tiesų verta – filmo kulminacija tampantis finalas Borgas prieš Makenrojų įtraukia tarsi gyvai transliuojamos varžybos. Todėl, ko gero, visai natūraliai norėsis palaikyti vieną ar kitą personažą, lyg tai būtų realūs sportininkai.

Varžovų diptikas

Juosta beveik paraleliai kuria dviejų varžovų portretus. Ir nors režisierius lyg ir neturi savojo favorito, vis tik daugiau dėmesio tenka Bjornui Borgui. Visai natūralu – juk „Borgas prieš Makenrojų“ yra skandinavų filmas.

Teniso pasaulyje, ko gero, niekada nebuvo skirtingesnių varžovų. Bjornas Borgas kūrė šalto, susitvardančio džentelmeno įvaizdį. Jo teniso stilius reprezentavo patricijų žaidimą. Borgas – dešiniarankis, gynybinio stiliaus tenisininkas. Savo ruožtu Johnas McEnroe‘us buvo karštakošis, plevėsa, nesitvardantis aikštelėje ir dažnai mėgo ginčytis su teisėjais. Jis buvo vienas pirmųjų žaidėjų, komercializavusių šią sporto šaką. McEnroe‘us – kairiarankis, agresyvaus atakuojančio stiliaus žaidėjas.

Tačiau grįžkime prie filmo – čia personažų psichologiniai portretai kuriami dviem laiko plotmėmis – filmo esamuoju laiku (1980 m.) ir retrospektyviniais intarpais, nukeliančiais tai į vieno, tai į kito paauglystę. Vėlgi daugiau dėmesio sulaukia Bjornas Borgas – jo portretas yra šiek tiek kompleksiškesnis, tuo pačiu atskleidžiami kai kurie charakterio bruožai parodo asmenybės įvairialypiškumą. Įdomu tai, kad paauglį Bjorną Borgą suvaidino jo sūnus Leo Borgas.

Kita vertus, kartais pastangos Borgo personažui pridėti daugiau bruožų atrodo šiek tiek naiviai, negrabiai ir net gal kiek banaliai – trenerio atleidimas, susirūpinimas apartheido politika Pietų Afrikos Respublikoje ir panašios scenos verčia ironiškai šyptelti, nei patikėti tuo, ką režisierius tokiu būdu bando prastumti.

Tad vertinant bendrą vaizdą didžiąją filmo dalį atrodo, kad Borgas ir Makenrojus yra tarsi dvi atskiros planetos, besisukančios kiekviena savo orbitoje. Šiek tiek trūko tiek bendrų taškų, tiek tarpusavio santykio – iš tiesų, kaip sako J. McEnroe‘us, jiedu su B. Borgu turėjo ir daug ką bendro. Šiuo metu jie yra labai geri draugai.

Kitaip tariant – vis tik režisieriui iki galo nepavyko į vieną bendrą ir sklandžią juostą suklijuoti dviejų personažų linijų – jų santykiams pritrūko gilumo – neužtenka dokudramos maniera ekrane atpasakoti buvusius įvykius.

Tikrovės neatitikimas

Nors režisierius ir sako, kad „Borgas prieš Makenrojų“ yra labiau drama nei biografinis ar sporto filmas vis tik kuriant juostą apie realius asmenis nori nenori tenka paisyti tikrų faktų. Juolab, kad gyvi ne tik tų įvykių liudininkai, bet ir patys šios istorijos herojai.

Pradėjus filmuoti juostą J. McEnroe‘us stebėjosi, kad filmo kūrybinė grupė neparodė intereso pasikonsultuoti nei su juo, nei su B. Borgu. Vienintelis patarimas, kurį jis davė aktoriui Shia LeBoeuf‘ui – „Būk atidus“. Vis tik daug kam pro akis nepraslydo detalė, kad kai kuriuose kadruose kairiarankį J. McEnroe‘ų vaidinantis S. LeBoeufas rakete mosuoja ją laikydamas dešinėje rankoje.

Jau kiek aukščiau išsakiau šiokį tokį nusivylimą dėl beveik visai neišplėtotų pačių sportininkų santykio. Kitas aspektas – filme rodoma, kaip Makenrojus prisijungia prie linksmos Vito Gerulaičio kompanijos, o Borgas pristatomas kone kaip asketas. Vis tik realybėje B. Borgas buvo geras V. Gerulaičio draugas. V. Gerulaičiui 1994 m. netikėtai mirus B. Borgas kartu su J. McEnroe‘umi ir Jimmy‘iu Connorsu nešė jo karstą.

Galbūt dėl to pažiūrėję filmą abu buvę sportininkai liko gana santūrūs. J. McEnroe‘us filmu liko visai nusivylęs – labiausiai jį piktino neatitikimai. Savo ruožtu B. Borgas, vertindamas filmą, išliko skandinaviškai santūrus – nors ir jis apgailestavo dėl to, kad nei J. McEnroe‘us, nei jis pats nebuvo įtraukti į juostos kūrimo procesą, vis tik, jo nuomone, filmas yra pažiūrimas – nepamirštant, kad tai vaidybinė juosta, o ne dokumentika.

Lietuviškas pėdsakas

Taip, nesuklydote – nors filme pagrindinis dėmesys skiriamas Borgui ir McEnroe‘ui, čia šmėkšteli ir lietuviška pavardė. Šalia jų teniso pasaulyje tuo pat metu ryškiai spindėjo lietuvių kilmės amerikietis Vytautas „Vitas“ Gerulaitis. Tad nieko keisto, kad ir jam tenka dėmesio šiame filme – kita vertus, keista, jei būtų kitaip, kadangi V. Gerulaičio nepastebėti nebuvo įmanoma. Šiame filme jam daugiausiai tenka pasireikšti per epizodą, kuriame rodomas vienas laukinis vakarėlis klube – o tokiais renginiais V. Gerulaitis savo laiku garsėjo ne mažiau nei pasiekimais teniso kortuose. Žinoma, kadangi tai filmas ne apie jį, kita jo asmenybės pusė čia neparodoma.

Aktorių pasirodymas

Kad ir ką sakytų garbieji tenisininkai, vis tik, bent jau išoriškai, aktoriai pagrindiniams vaidmenims parinkti beveik idealiai. Filmo dailininkai ir kostiumų kūrėjai pasistengė, kad lyginant Sverirro Gudnasono ir S. LeBeoufo nuotrauką su originalu skirtumų būtų ne tiek jau ir daug.

Aktorių pasirodymas vertintinas teigiamai. S. Gudnasono vaidmuo galbūt šiek tiek sudėtingesnis, nes net ir iš už jo personažo ledinio žmogaus kaukės kartais prasiverždavo emocijos. S. LeBeoufui taip pat negalima nieko prikišti – jo personažas kuriamas nuosekliai ir tolygiai – šiek tiek „blogo berniuko“ įvaizdžio, šiek tiek ryškesnio temperamento.

Iš šalutinių personažų vaidmenis atlikusių aktorių galima paminėti švedų veteraną Stellaną Skarsgårdą (Borgo treneris Lennartas Bergelinas), Tuvą Novotny (Borgo sužadėtinė Mariana), Robertą Emmsą (Vitas Gerulaitis), Ianą Blackmaną (Makenrojaus tėvas) ir Tomą Datnow (Jimmy Connors‘as). Kadangi personažai šalutiniai – tiesiog esantys tam, kad suklijuotų visą pasakojimą, tai ir apie aktorių pasirodymą nelabai yra ką pasakyti.

Techniniai dalykai

Žiūrint šią juostą, ko gero, labiausiai norisi pagirti puikų kameros darbą, kurio grožis ypač atsiskleidžia filmui priartėjus prie kulminacijos – t. y. rodant patį legendinį finalą. Pasirenkami įvairūs kameros rakursai iš tiesų padeda kurti realaus mačo atmosferą ir įspūdį – vien ko vertas iš viršaus nufilmuoti padavimai. Panašiai pasitarnauja ir greitas bei staigus montažas.

Atskiro pagyrimo, kaip jau minėta, nusipelno filmo dailininkų, visažistų, kirpėjų ir kostiumų kūrėjų darbas. Jei dauguma dabar kuriamų filmų 80-uosius vis tik pagražina pagal dabartinį stiliaus suvokimą, tai šiuo atveju dėl to netenka priekaištauti – laikmečio dvasia, aplinka ir mada atkurta labai detaliai.

Taip pat džiugina ir tai, kad filme švedai kalba švediškai, o ne kaip dažname amerikietiškame filme, kur bet kuriai pasaulio tautai anglų kalba yra neva gimtoji.

Nemažai scenų praeina visai be jokio ekstradiagetinio garso. Tačiau tais momentais, kai girdime užkadrinę muziką, ji subtiliai prisideda prie nuotaikos, atmosferos ir kartais – net prie personažų vidinės būsenos kūrimo ir atskleidimo. Dažniausiai tai – neįkyrus, tačiau nuolatinis tvinksėjimas, kuriuo pamažu auginama įtampa taip, kad žiūrovai nespėja to nė pajusti.

Reziumė

„Bjornas Borgas prieš Makenrojų“ – tai pakankamai intriguojanti ir sportinę įtampą iki pabaigos išlaikanti juosta, pasakojanti apie legendinį Vimbldono finalą ir du pagrindinius varžovus. Savaime suprantama, intriguojanti – tik su sąlyga, jei tenisu visai nesidomite. Vis tik vertinant režisieriaus bandymą kurti personažų portretus tenka konstatuoti, kad galiausiai pritrūko kažkokios jungiamosios detalės – gal šiek tiek gylio, gal – tarpusavio ryšio, gal didesnio daugiasluoksniškumo. Tačiau jei į šitai, kaip ir keletą realybės neatitinkančių detalių nekreipsite dėmesio, filmas neturėtų prailgti.

7.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles