1942-aisiais metais režisierius Irving Rapper‘is kino mylėtojus nustebino pasirodžiusiu ketvirtuoju filmu per du pirmuosius kūrybinio gyvenimo metus. „Now, Voyager“ yra ne tik geriausiai įvertintas režisieriaus darbas, bet taip pat geriausio garso takelio Oskaro laureatas. Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo rašytojos Olive Higgins Prouty romaną. Tais pačiais metais buvo pradėta kurti ir žymioji „Casablanca“ juosta, kurioje taip pat vaidino aktoriai Claude Rains ir Paul Henreid, tad filmuojant neišvengiamai kilo nesutarimų tarp dviejų režisierių. Nepaisant to, abu filmai tikrai prilygsta vienas kitam.

Filmo siužetinė linija

Veiksmas prasideda prabangiuose rūmuose, kur jau po pirmųjų kadrų susipažįstame su despotiška ir egoistiška jų savininke, našle Henry Vale (Gladys Cooper). Su pagyvenusio amžiaus moterimi gyvena ir dukra Charlotte (Bette Davis), kuri yra nuo vaikystės spaudžiama gyventi pagal motinos sukurtą scenarijų. Namiškiams nepavyksta suprasti, kodėl jauna mergina yra tokia užsidariusi, baikšti ir nervinga, todėl nusprendžiama kreiptis pagalbos į psichiatrą (Claude Rains). Nestebina, kad greitai situaciją perpratęs gydytojas merginai pirmiausiai rekomenduoja išvykti iš namų į savo prižiūrimą sanatoriją, kurioje mergina galėtų pirmą kartą pabūti viena, pajausti, ką reiškia gyventi atskirai nuo mamos. Šitoje vietoje prasideda pokyčiai Charlott‘ės gyvenime. Po sanatorijos, laikydamasi gydytojo patarimo nebijoti domėtis gyvenimu ir visais sutinkamais žmonėmis, mergina pasiryžta išvykti į kruizą link Pietų Amerikos, kuriame susipažįsta su jaunu, vedusiu vyru (Paul Henreid). Pažindama kitus žmones, Charlotte iš užsidariusios ir savo išvaizdos besigėdijančios paauglės palengva tampa koketiška ir žavinga mergina. Nors ir kaip sunku pabėgti nuo praeities problemų, išsivaduoti iš įvairiausių neracionalių kompleksų, mergina su sunkumais, nerviniais protrūkiais ir tai vainikuojančiais teigiamais pokyčiais, palengva pradeda pažinti savarankišką ir pilną netikėtumų gyvenimą.

Vaidyba ir techninė filmo pusė

Bette Davis yra viena iš žymiausių ir „vyriausių“ (kino karjerą pradėjo jau 1931-aisiais metais) kino klasikos aktorių. Aktorė sulaukdavo tiek pasiūlymų vaidinti, kad per visą savo karjerą beveik kasmet atlikdavo po 2-3 skirtingus vaidmenis. Be „Now, Voyager“, ją neabejotinai žinome iš tokių filmų kaip „All About Eve“ ir „What Ever Happened to Baby Jane?“. Šiame filme aktorei teko labai dvilypiškas vaidmuo. Pirmojoje filmo dalyje teko vaidinti užguitą, nuolat mamos psichologiškai spaudžiamą ir silpną merginą, kuri per dienas slepiasi savo kambaryje ir bijo naujai sutiktų žmonių. Filmo eigoje po truputį pradedama atskleisti veikėjos tikrąją asmenybę, galiausiai visiškai ją transformuojant į kerinčią, nepriklausomą ir gracingą moterį. Įdomiausia, kad filmo eigoje nuolat prasiveržia ir senoji, nerimastinga Charlotte, kas suteikia jos vaidmeniui dramatiškumo ir žavesio. Silpna, bet pasiryžusi keistis ir rizikuoti, susidurti su visais jos laukiančiais iššūkiais, mergina pamažu pradeda suprasti, kiek daug ji prarado gyvendama mamos priespaudoje.

Paul Henreid buvo Charlottes sutiktasis vyriškis Jerry, kuris pasiryžta priimti savęs ieškančią merginą tokią, kokia ji yra, padėdamas jai atsiskleisti. Besimezgantys šilti jausmai kelionės kompanijonei kelia grėsmę jo šeiminyniam gyvenimui, tad Jerry‘ui tenka rinktis, kas svarbiau – susižavėjimas ar pareiga. Dar ilgai po šio filmo išliko jame nuolat pasikartojantis aktoriaus gestas – pasiūlyti moteriai cigaretę ir prieš ją paduodant, pačiam jas abi (tiek sau, tiek jai) uždegti. Rašoma, kad moterys po šio filmo sutikusios aktorių gatvėje, nuolat prašydavo jo šitaip pridegti joms cigaretę.

Gladys Cooper tikriausiai visi atsimename iš filmų „Rebecca“ ir „My Fair Lady“. Aptariamame filme aktorė atliko Charlotte‘ės mamos vaidmenį. Pikta senyva moteriškė, neatsižvelgianti į kitų poreikius ir besikabinanti už paskutinio žmogaus, kuris jai vis baimingai paklūsta – savo dukros. Žinoma, galėtume iš dalies suprasti, kad našle tapusi moteris sunkiai gali išlikti laiminga ir geranoriška, kai pačiai tenka susidurti su tokiais dideliais gyvenimiškais sunkumais.

Žinoma, kaip ir didžioji dalis klasikinių filmų, taip ir šis džiugina akį savo laikmečio madomis. Siekta parodyti kuo ryškesnį Charlott‘ės pokytį, todėl drabužiai tapo ta priemonė, kuri buvo pirmiausiai matoma. Pirmiausiai mergaitiškos suknelės ir kukliai susukti plaukai buvo pakeisti moteriškais, prabangiai sijonais ir perliniais karoliais ir tik vėliau po truputį pradėjo ryškėti veikėjos charakterio pokyčiai. Stebint tiesiog neįmanoma neatkreipti dėmesio į aktorės drabužių akcentus ir šukuoseną, kurie iš esmės sudarė visą veikėjos įvaizdį. Aišku, vizualinis vaizdas buvo sustiprintas ir kitų filmo veikėjų komentarais ir susižavėjimo demonstravimu. Kitų veikėjų stilistika išlaikyta kukli ir neišsiskirianti, o tai taip pat yra įspūdžio stiprinimo priemonė.

Austrų kompozitoriaus Max Steiner pagrindinis muzikinis takelis „It Can‘t be Love“ laimėjo Oskarą. Taip pat šio kompozitoriaus muziką galime išgirsti ir legendiniuose „Gone With The Wind“ bei „Casablanca“. Trapios, virpančios ir persmelkos abejonių smuikų solo partijos idealiai tinka tokioms dramatiškoms meilės istorijoms. Dinamiška muzika su gerai įsimenančia pagrindine melodine linija dar ilgai po filmo tęsia savo skambesį filmo žiūrovų atmintyje.

Bendras filmo vaizdas

„Now, Voyager“ – tai filmas apie drąsą keistis ir tapti pilnaverte, savararankiška asmenybe, nepriklausoma nuo vietos ir aplinkybių. Pasiryžimas pradėti gyventi taip, kaip norisi pačiai, reiškia ne tik džiaugsmą ir laisvę, bet ir susidūrimą su realiais sunkumais, kuriuos privalu išmokti priimti kaip neišvengiamybę. Matome, kaip filmo eigoje pagrindinės veikėjos asmenybė, padedama ja supančių žmonių, palengva transformuojasi iš uždaros ir silpnos paauglės į kerinčią ir nepriklausomą moterį. Filmas dar kartą primena, kad pasirinkimas iš dviejų alternatyvų – gyventi taip, kaip norisi mums patiems arba taip, kaip iš mūsų tikisi kiti – priklauso mums.

9.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
9.0
Režisūra
10
Kinematografija
9.0
Garso takelis
10
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles