Didžioji skruzdėlyčių karalystė 2

Minuscule - Les mandibules du bout du monde

2006 m. spalį du prancūzų animatoriai, režisieriai bei scenaristai – Hélène Giraud ir Thomas Szabo televizijos žiūrovus pakvietė pažinti asmeninį vabalų gyvenimą – „France 2“ eteryje pasirodė animacinis serialas „Minuscule“. Tos trumpos vabaliukų istorijos 2012 m. pribrendo iki ilgametražio filmo „Didžioji skruzdėlyčių karalystė“ (pranc. „Minuscule: La Valée desfourmis perdues“), kuriame tarp juodųjų ir rudųjų skruzdėlių užvirė aštrus karas dėl… cukraus, o šio karo sūkuryje atsidūrė ir raudona boružėlė. Šiemet šie personažai vėl grįžta į didžiuosius kino teatrų ekranus ir yra pasiruošę išbygzti, išzvimbti ir visa kaip kitaip ištrimituoti naujų nuotykių kupiną istoriją.

Trumpai apie filmo siužetą

…o viskas prasidėjo… dėl cukraus! Taip, dėl tokio paties cukraus, dėl kurio vabzdžių pasaulio aistros virė pirmajame filme. Tik šįkart skruzdėlės ir cukrus lieka antrame plane – nuotykių centre visai netikėtai atsiduria boružė ir jos neklaužada atžala. Artėjant žiemai juodosios skruzdėlės, kaip ir visi kiti gyviai, suskato rūpintis atsargomis. Vienas iš apsirūpinimo planų – iš mieste esančios saldumynų parduotuvės parsigabenti dėžutę cukraus. Tačiau čia kelią vėl pastoja rudosios skruzdėlės ir juodosioms į pagalbą tenka kviestis jau anksčiau labai padėjusią boružę. Bet prie jos niekam nežinant prisijungia jaunosios kartos boružiukas – ir, įkritęs į dėžę su konservais, užverda visą košę, nes toji dėžė siunčiama į tolimąją Gvadelupę (na čia iš tos serijos, kai vaikai sugalvoja, kad gali eiti ten, kur eina suaugusieji, tačiau vėliau paaiškėja, kad draudimas eiti kartu nebuvo tuščias). Boružė negali palikti savo atžalos, tad seka jai iš paskos, o jiems įkandin pagalbą siunčia ir juodosios skruzdėlės.

Tiesiog magiškas vabaliukų pasaulis

„Magiškas“ jis, šiuo atveju, dviem prasmėm. Visų pirma neįmanoma nesistebėti ir nesigėrėti animatorių kruopštumu ir išmone. Filme rodoma plati įvairovė vabzdžių ir vabalų – pradedant mums įprastomis boružėmis ir skruzdėmis, baigiant egzotiškais spalvingais vorais, ryškiai žaliais vikšrais ar gyvalazdėmis maldininkais. Ryškios spalvos traukia ir džiugina akis, o gebėjimas viską papasakoti be žodžių ir be mimikų, vien tik akimis ir visokiais pypsėjimais ir stebina, ir neretai sukelia gero juoko pliūpsnį.

Tiesa, epitetas „magiškas“ čia tinka ir kiek kitokia, ironiškesne prasme. Nes jei tikitės, kad „Didžioji skruzdėlyčių karalystė 2“ kokia nors prasme gali pasitarnauti ir kaip edukacinė priemonė, tai tokias viltis geriau palikite namie ir nesiveskite į kino salę. Filmas kartais taip smarkiai nepaiso tiek fizikos dėsnių, tiek entomologijos mokslo nustatytų faktų, kad panašėja į fantastinį. Tad jei vaikai pradės manyti, kad boružės žiemai kaupia uogas ir riešutus, o visas būrys boružių gali lengvai pakelti kokosą (o paskui juo gardžiuotis), tai kaltinkite šį filmą.

Ekologinė tema

Vis tik šalia viso to grožio akims ir smagaus pypsėjimo ausims, šalia tų neįtikėtinų nuotykių ir paneigtų fizikos dėsnių „Didžioji skruzdėlyčių karalystė 2“ siunčia aiškią žinutę ekologijos tema. Vėl primenami grobuoniški ir beatodairiški žmonių kėslai, lyg Žemės planetoje nebūtų jokių kitų gyventojų. Net jei ne kartą pagrindiniams personažams tenka sprukti nuo alkanų priešininkų, vis tik didžiausia grėsmė yra žmonės. Ir tai daug blogiau nei alkanas voras ar maldininkas – kažkas, už mitybos piramidės ribų, kažkas, besikėsinantis ne į vieną atskirą individą, o į visą ekosistemą.

Personažai

Filmas iš esmės skyla į tris siužetines linijas – boružės, mažojo boružiuko ir drąsiosios skruzdėlės, – kurios kartais persipina ir susijungia. Mažasis boružiukas nuolat kur nors įsipainioja (labai dažnai – tiesiogine to žodžio prasme), didžioji boružė skuba gelbėti savo atžalos taškuotų sparnų, o skruzdėlė kartu su melomanu voru kiek neįprastu ir tikrai fantastiniu būdu keliauja padėti boružėms. Apie pačius personažus per daug nėra ko pasakyti. Ir tai turbūt net nebūtų priekaištas filmui, kad personažai nėra išplėtoti ar atskleisti. Tiesą sakant, pagal „Minuscule“ koncepciją to net nereikia.

Vis tik filmo kūrėjams pavyko be žodžių ir mimikų perteikti tokias emocijas ar būdo savybes kaip susirūpinimas, nutrūktgalviškumas, drąsa, kilnumas, meilė, liūdesys.

Techniniai dalykai

Jau minėta anksčiau, kad techninė šio filmo pusė palieka labai stiprų įspūdį. Gyvai filmuoti aplinkos vaizdai tampa fonu trimačiams animaciniams vabaliukų nuotykiams. Kamera laviruoja puikiai, perteikdama tiek judėjimo trajektorijas, tiek tempą. Kartais atrodo, kad kartu su boruže turime išsilenkti kelią pastojusio žolės stiebo ar voratinklio gijos.

Filme beveik nėra dialogų (todėl taip greitai pasiekė Lietuvos kino teatrus), nes vabaliukai bendrauja skleisdami visokius neartikuliuotus garsus ir byzgesius – beje, kiekviena rūšis – vis kitokius. Tiesa, kartais „vertimo“ net nereikia – ir be žodžių aišku, kada didžioji boružė bara mažąją, kada kalba rimtai, kada šaipomasi ir t.t. Garso takelis dera prie greito įvykių tempo.

Reziumė

„Didžioji skruzdėlyčių karalystė 2“ – gražus, spalvingas ir nuotaikingas pasakojimas apie draugystę, kartu siunčiantis ir aiškią ekologinę žinutę. Ryškios spalvos, mielai nupiešti vabaliukai, švelnus humoras paliks gerą įspūdį. Bet jei esate fizikas ar biologas (entomologas) (arba bent jau mokykloje per šias pamokas nemiegojote), tai šį filmą teks stebėti arba sukandus dantis mintyse šnypščiant „taip nebūna“, arba darant dideles nuolaidas ir viską nurašant kūrėjų fantazijai.

7.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles