Buvau Kine – Dvi uodegos
Recenzija

Dvi uodegos

Two Tales

Dvi uodegos
VAnimacija, Šeimai

Metai:
2018 m.

Trukmė:
75 min.

Šalis:
Rusija

Režisierius:

Natalija Nilova ir Viktoras Azejevas

Platintojas:
Garsų Pasaulio Įrašai

3
Recenzijos autorius:
3.5
Redakcijos vertinimas:
4
Lankytojų vertinimas:
1.4

Recenzijos autorius:

Vainius Eiva

Paskelbta:

2018 06 09

Daugiau apie filmą: Kinopoisk

Ko jau ko, bet animacijos mūsų kinuose yra daugiau nei galima norėti. Iš kitos pusės, dauguma jos yra skirta mažiesiems žiūrovams, kuriems svarbu matyt vaizdus, o ne sekti, kas ten ir kaip rodoma. Dar geriau, kai vaizdai yra nauji. Bet iš esmės, klausimas – ar jie tikrai taip gerai supranta, kad vaizdai nauji? Bet kuriuo atveju, dabar jau kas savaitę kino teatruose galime pamatyti bent po vieną animacinį filmą. Tik čia jau iškyla klausimas – ar tikrai kiekvienas animacinis filmas vertas to jaunojo žiūrovo? Šią savaitę kinuose pasirodo naujas rusų animacinis filmas „Dvi uodegos“, kuris tiek savo animacija, tiek turiniu, kelia daug abejonių.

Katinas Maksas per lemtingą netikėtumą susipažįsta su bebru Bobu. Jiedu atsiduria nepavydėtinoje situacijoje – į Žemę atskridę ateiviai Skrečeriai pavagia dalį planetos gyvūnų ir nori juos nugabenti į Pramogų planetą, kurioje iš esmės yra paruošė tarptautinį zoologijos sodą. Bobas su Maksu siekia apsaugoti savo draugus gyvūnus, o jiems į pagalbą atkeliauja kita ateivių trijulė – Zikas, Zakas ir Zukas. Jų nuotykiai Žemėje greitai persikelia į kosmoso platybes.

Šį rusų animacinį filmą režisavo Viktoras Azejevas, kuris, anot IMDB, nelabai daugiau kažką savo krepšelyje ir teturi. Ir tai labai daug pasako apie tai, koks pats yra filmas. Turbūt pasitvirtina taisyklė, kad žiūrėti ir daryti yra toli gražu ne tas pas. O jei tiksliau, apie kažkokią režisūrą šiame filme kalbos būti negali. Ir nėra. Labai silpnas režisieriaus įdirbis, mat visa istorija yra labai palaida, padrika, per greitai keičiasi, o į ją įterpiami siužetiniai vingiai atrodo katastrofiški. Tai lyg staigiai besikeičiančių vaizdų karuselė epileptikams – nelabai malonu, o greitai gali ir traukuliai prasidėti.

Kalbant apie pačią siužetinę liniją… Kino industrijoje yra pasakymas – „jei nieko nesugalvoji, nuvesk herojus į kosmosą kovai su ateiviais, TIKRAI PAEIS“. Savaime suprantama, tai yra sakoma su ironija. Ir labai akivaizdžia, nes kova su ateiviais niekada nebuvo geras sprendimas ir tik labai išimtinais atvejais tokių filmų siužetinės linijos pasitvirtindavo. „Dvi uodegos“ be jokios abejonės nėra tokia išimtis. Ir net nepretendavo tokia būti. Tai yra tingus scenaristo darbo vaisius, kuris tiesiog viską suplakė, padarė klišinius blogiukus, kurie kaip ateiviai atrodo daug geriau, nei gerieji ateiviai? Bet pala, apie tai vėliau. Dabar dar ta istorija. Pirmiausia, tai milijoną kartų matyta, du skirtingi herojai, vienas pašėlęs, kitas rimtas. Galiausiai abu vienas kitą supranta, susidraugauja ir nugalėję blogį išgelbėja pasaulį! Valio.

Sorry, bet jei galvojate, jog tai buvo spoilas, tai labai suklydot, nes pasižiūrėjus trailerį buvo aišku, jog būtent taip ir bus. Ir ne kitaip. Tą pasufleruoja ir „Eye of the tiger“ daina ir dar milijonas kitų šį „filmą“ supančių klišių. Veikėjai. Kalbant apie juos, net nėra ką daug pasakot. Blogiukai šabloniški ir neįdomūs. Zikas, Zakas ir Zukas, gerieji ateiviai, atrodo įkišti tik dėl to, kad kažkas iš komandos pagalvojo – neužtenka komiškų veikėjų. Reikia įsprausti dar porą nevykėlių. O jei trys baisūs ateiviai? Taip jie ir atsirado. Na, ir esminė porelė – Bobas ir Maksas. Maksas – labai jau nuplagijuota katino Tomo (tėvai tikrai žino, kas tai yra) kopija su ambicijomis ir nieko neplanuojantis. Bobas – teoriškai yra tūlas kaimietis, turintis savo ritmą, bet nenorintis daryti to, kas jam nėra įprastą. Abu jie – neišskiriamas tandemas, norintis daryti viską, bet tuo pačiu ir nieko. Bet galiausiai abu susėda, sukuria planą, apsiginkluoja rėčiais ir varo pasaulį gelbėt su ateivių laivu. Va. Labai faina ir įdomu. NE.

Kalbant apie animaciją, tai ji labai prasta. ŽIAURIAI BLOGA. Aš negaliu patikėt, kad žmonės gali dar kurti tokios prastos kokybės animacinius filmus ir dar pateikti didžiuosiuose ekranuose. Animacija savo lygiu dar prastesnė už anksčiau šiais metais pasirodžiusią „Bitę Mają“. Veikėjai juda labai nenatūraliai, visi jų judesiai yra kažkokie keisti, lyg visiškai neišdirbtos animacijos, kuriai dar reiktų penkių ar dešimties milijonų. Viskas atrodo lyg ne iki galo išdirbtas filmukas.

„Dvi uodegos“ nėra tas animacinis filmas, kuris būtų vertas didžiojo ekrano. Geriausiu atveju tai yra „Mergaitės Mašenkos“ lygio filmukas, kurį galima rodyti Youtube ar per televizorių, įkišus su nuolaida nupirktą DVD. Prastas veiksmo, istorijos, animacijos ir turinio mišinys, kuris turėtų traumuoti vaikus labiau, nei dinozauro suvalgomas žmogus. Tai tikrai ne variantas, kurį būtų galima žiūrėti ir džiaugtis, tad jei nemylite savo vaiko, veskit jį į „Dvi uodegas“.

3.5Recenzijos autoriaus įvertinimas:

Scenarijus:
2
Režisūra:
3
Kinematografija:
4
Garso takelis:
5
Techninė pusė*:
3
Aktoriai:
4
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D