„Aistros išsiveržimas šokyje“
Nuo kultinio 1987 metų filmo „Purvini šokiai“ ilgiems metams užgesusi mada juostoms šokių tematika šiuo metu išgyvena tikrą aukso amžių. 2006 metais pasirodęs „Šokis hip-hopo ritmu“ sulaukė labai didėlio pasisekimo, todėl nemažai kino studijų pradėjo kurti savo viziją šia tema. 2010 metais pasirodžiusi pirmoji „Gatvės šokių“ dalis buvo tiesioginis atsakas amerikiečių filmui. Britų filmui, sulaukusiam nemažo pripažinimo iš publikos, buvo tiesiog lemta išvysti ir šio dinamiško filmo tęsinį, kuris pasirodė po dviejų metų.
Filmo centre vaizduojamas talentingas gatvės šokėjas Ešas, kuris trokšta antro šanso įrodyti savo meistriškumą. Po apmaudaus pralaimėjimo gatvės šokių konkurse jo galvoje sukasi tik viena mintis – revanšas. Vaikinas nori sukurti tokią komandą, kuriai nebus lygių, todėl jis ieško tikrų šokio meistrų visame pasaulyje, aplankydamas didžiausias pasaulio sostines. Ieškojimo metu vaikinas sutinka gražuolę Evą, kuri jausmingai šoka salsą, ir ją pamačius jo širdyje kažkas suvirpa. Merginoje jis mato savo laimę, džiaugsmą, gyvenimo tikslą bei šokį, o jos širdies pavergimas butų jam didžiausia iškovota pergalė. Gyvenimas yra ne visada lengvas, todėl dėl didžiausių norų tenka sunkiai pakovoti. Šokiais jie gyvena, šokiuose mato meną, todėl šokiai prives herojus į romantišką Paryžių, estetiška Londoną, amžiną Romą, bei gyvybingą Niujorką.
Tendencija sukurti kažką naujo šokių tematika klesti, tik, deja, ne į progreso pusę. Filmai kopijuoja vienas kitą ir originalumo juose nulis. Bandoma ir čia paimti kai kurias idėjas iš „Šokio hip-hopo rimtu“ , kuris tuo tarpu irgi nusigvelbė mintį iš kultinės „Purvini šokiai“ juostos. Banalumas apie romantiką, apie nepasiekiamus norus ir, žinoma, fortūnos interpretacija. Visoms šioms detalėms skiriamas labai didelis dėmesys, nors visas veiksmas ir vyksta šokių pavidale, tačiau jis yra tik kaip fonas pritraukti žiūrovą. Patys šokiai, reikia pripažinti, yra labai originaliai pateikti, bei visokių stilių mišinys į vieną bendrą šokį atrodo žvaliai, smagiai, aistringai. Salsos bei gatvės šokiai susipindami į vieną visumą alsuoja seksu ir labai didėle aistra, kad net gali būti jaučiamas prakaitas ant smakro nuo gautos adrenalino dozės. Evos personažas, kuris sudaro nemažą pamatą šiam filmui, yra tarsi interpretacija merginų atžvilgiu apie padorumą bei darbštumą, savigarbą, ko galima pasigesti šiuolaikinės visuomenės rėmuose.
Techninės filmo pusės atžvilgiu galima iš karto atkreipti dėmesį į neblogai atrodantį konvertuotą į 3D technologiją vaizdą, kuris sukuria didžiausią juostos atmosferą, prideda žavesio ir gyvybės. Operatoriaus darbas šiuo atveju silpnai atrodo, nes kai kurie judesiai blogai apimti, ir tada visas šokis netenka to grožio, kurį pateikia įspūdingų judesių meistrai, bet atkreipti dėmesį į puikų miestų pristatymą per kameros objektyvą irgi reikia, nes tai sukuria europietiškos atmosferos galią. Garso takelis kaip ir pridera tokio žanro darbui yra aukštos kokybės, nors keliose vietose nelabai suderintos buvo kompozijos prie romantiškų herojų akimirkų, todėl pilkai išreikšti jausmai sukuria neigiamą bendrą vaizdą jų santykiams.
Apie filmo aktorius pasakyti galima daug ir visiškai nieko, nes tai yra profesionalūs šokėjai, todėl vaidybos plane tikėtis kažko dramatiško visiškai nereikia, bet pastebėti potencialo irgi galima. Didžiausias filmo pliusas šiame plane yra nuostabiai kerinti, aistringai karšta, žavingai švelni Sofia Boutella, kuri įkūnijo nuostabią Evą. Karštos ir neprieinamos panelės įvaizdis sukūrė puikų pavidalą šiam personažui, o estetiško grožio, kurį demonstravo mergina, irgi pakako, kad būtų galima ją įsimylėti sėdint kino salėje. Judesiai bei gracija tobulo kūno dėka palieka nepakartojamą jausmą. Falkas Hentschelis, suvaidinęs Ešą, antrą kartą neparodo jokio progreso vaidybos plane, bet jo meistriškumas šokiuose žaibiškai išaugo, nors nesijautė tos charizmatiškos personos iš pirmojo filmo. Apskritai, visi šokėjai sukuria nepakartojamą reginį, kuris išliks dar kurį laiką po peržiūros.
„Gatvės šokiai 2“ – tai neblogas 2010 metų britų juostos tęsinys, tik šiek tiek labiau linkęs į amerikietišką stilių, kas sumenkina juostos puikią britišką atmosferą. Gražių vaizdų bei miestų dėka tik iš dalies pajaučiama europietiška didybė, kuri ir dingsta pakvaišusių šokių fone.
