„Svajonių atostogos“
Oskarui nominuotas režisierius už filmą „Įsimylėjęs Šekspyras“ Johnas Maddenas kviečia visus nuotykių ištroškusius žmones į kelionę aplankyti egzotišką Indiją ir pamatyti savo akimis ekrane tai, apie ką iki šiol nebuvo papasakota nei viename filme. Padedant britų aktorių elitui, sukuriama nuostabi istorija apie meilę, nuoskaudas, vidinę laisvę.
Filmo įvykių sūkuryje vaizduojama grupelė senjorų, pavargusių nuo tuščiai pilkos kasdienybės, kurią leidžia neįdomioje bei, pasak jų, pasikeitusioje Didžiojoje Britanijoje. Nusprendę pakeisti savo gyvenimo atspalvį, draugai sužino apie visiškai atstatytą legendinį Marigoldo viešbutį Džaipūre, Indijoje. Po ilgos kelionės lėktuvu jiems pagaliau pavyksta pasiekti tikslą, tačiau tai, ką bičiuliai pamato, juos šokiruoja. Jie išvysta tik blankų šešėlį kadaise didingo ir visų mėgstamo viešbučio. Visgi, nežiūrint į jų pirmą kelionės nusivylimą egzotiškame krašte, dužus iliuzijai apie prabangą, bendri nuotykiai bei pojūčiai kiekvieną iš jų suartina, pakeičia. Užplūsta ramybės jausmas, o netikėta meilė irgi beldžiasi į duris.
Filmo scenarijus yra išskirtinis savo paprastumu bei šiluma, o jo siužetinė linija tarsi sukurta iš kelių teatralinių aktų, supintų į vieną didelį. Toks pastatymas panašiausiais į Richardo Kurtiso 2003 metų komediją „Tegyvuoja meilė“. Šio kino kūrinio pamatas – tai istorija apie galimybes, progas, kurias gavo kiekvienas iš herojų seniai, tačiau nesugebėjo niekaip įgyvendinti. Gyvenimą reikia pragyventi taip, kad priartėjus prie senyvo amžiaus galimas būtų didžiuotis savo pasiekimais. Pagrindinė juostos mintis akivaizdžiai apeliuoja į žmonių vertybių trapumą. Amžius tai nėra rodiklis, kai galima pasukti savo gyvenimą nukreipus jį kita linkme. Atrasti naują kelią, kuris ves prie vidinio tobulėjimo. Vienas iš filmo pliusų, o kartu ir minusų, yra siužeto nestabilumas bei kontrasto keitimas. Pirma filmo dalis – tai nuotaikingas nuotykis, puikūs dialogai ir optimistiškai nuteikianti atmosfera, tačiau įpusėjus filmui viskas virsta į dramos pavidalą. Dvejojimas tarp pateikiamų likimų bei pačių personažų suartėjimas sudaro akivaizdų nepatenkinamą vaizdą bendrame juostos kontekste. Meilės interpretacija tarp skirtingų amžiaus kartų yra parodyta puikiame fone, nes to nuoširdaus jausmo nuslėpti negali net ir senyvas žmogus, tačiau meilės išreiškimas yra skirtingai pateikiamas. Dvasinės ramybės kupina juosta turi ir filosofinį niuansą, į kurį irgi reikėtų atkreipti dėmesį.
Svarbiausiais akcentas sukuriant ir perteikiant indišką atmosferą, žinoma, yra puikus garso takelis, kurio dėka iš ekrano papučia nuo kaitrios saulės spindulių įšilęs vėjelis. Vienos seniausios pasaulio kultūros atspalvis matomas nuostabiai pateikiant operatoriaus vaizdus, dėl kurių nuostaba šiai įspūdingai šaliai išauga dar labiau. Režisieriaus darbas matomas ryškiai – pastebimas jo darbo kruopštumas detalizavimui. Techniškai filmas yra labai gerai sukurtas, tiek ir pats montažas yra ganėtinai gerai pateiktas.
Britų elito, gyvų kino legendų, ir tik įsibėgėjančių jaunų aktorių pagalbos dėka sudaromas stiprus viso filmo pamatas. Nepakartojamai atlikęs savo vaidmenį Billas Nighy‘is sukuria charizmatiškiausią juostos personažą – Duglasą, kuris pakeri charakterio nestabilumu, o kartu ir visiškai priešingu rimtumu. Iš moteriškosios pusės nuostabiai pasirodė Judi Dench, o jos kompaniją šiltai palaikė Maggie Smith. Tomas Wilkinsonas, kurį pastaruoju metu galima pamatyti įkūnijant tik neigiamus personažus, čia atskleidžia save visiškai kitokia linkme. Devas Patelis, išgarsinęs savo vardą visame pasaulyje suvaidinus pagrindinį vaidmenį filme „Lūšnynų milionėrius“, spinduliavo neįtikėtinai šiltu pasirodymu ekrane suvaidindamas Sonį.
„Geriausias egzotiškas Marigoldo viešbutis“ – tai puiki kelionė į svajonių kupiną dvasinį atsipalaidavimą tiek filmo herojams, tiek patiems žiūrovams. Nuostabios vaidybos, gero scenarijaus bei šaunios atmosferos pagalba filmas išsiskiria iš kitų tokio paties žanro juostų savo ramybės iliuzija, sukuriama bendrame juostos pavidale.
