Veiksmo filmai, ypač paremti kompiuteriniais žaidimasi, jau tampa tikrai ne naujiena. Šiemet sulaukėme gana įdomaus „Kapų plėšikės“ perdirbinio ir į kino ekranus toliau kelią skinasi kitos žaidimų ekranizacijos. Ar tai būtų šių laikų žaidimas, ar dar iš tų metų, kai dalis mūsų net nebuvo gimę, žaidimų istorijos vienu ar kitu atveju traukia žiūrovus į kino sales. Ir dabar kine pasirodo naujasis filmas su Dwayne „Pinigų kalykla“ Johnsonu – „Viską griaunantys“.
Mokslininkai atranda naują chemikalą, dėl kurio gyvūnai ima sparčiai augti ir keisti savo elgseną. Kad žmonės ar vyriausybė nesuostų apie šį atradimą, kompanija savo laboratoriją perkėlė į kosminę stotį. Nelaimingo atsitiktinumo dėka, stotis susprogsta ir trys chemikalų konteineriai patenka į Žemę. Du jų nusileidžia laukinėje gamtoje, kur išsiskleidžia ant vilko ir aligatoriaus. Trečiasis pataiko į San Diego zoologijos sodą, prie kurio netyčia prisiliečia albinosė gorila Džordžas. Žaibiškai kintant gyvūnams, Deivisas stengiasi apsaugoti savo besikeičiantį draugą, tačiau mokslinio eksperimento aukos ima nežmoniškai griauti ir kėsinasi sunaikinti visą Čikagą.
Taip, tikrai, filmo siužetinė linija nėra tokia jau stebuklinga. Tiesą sakant, dar prieš einant į filmą ir perskaičius aprašymą galima suprasti, į kokį kino kūrinį mes keliausime. Ir taip, kokį įspūdį susidarai paskaitę aprašą, toks jis išlieka ir po filmo. Šįkart niekas, nei aprašas, nei anonsas, tikrai neapgauna. Gauname absoliučią efektų mėsmalę, kurioj reikia tik sp0ėti gaudytis, kas ir kur sprogo ir kas ką naikina. Tik vienas dalykas čia labai aiškus, susipainioti, kas ką naikina, nelabai bus įmanoma. Nes, na… Trys milžiniški monstrai atrodo pakankamai išskirtinai.
Tai jau trečias filmas režisieriui Bradui Peytonui, kuriame jis dirba su Dwayne‘u Johnsonu. Ir tai trečias filmas, kuris nereikalauja daug mąstymo. Tai buvo „Kelionė į žemės centrą 2“ ir „San Andreas“. Na, o dabar sulaukiame pastarųjų dviejų filmų sujungimo į vieną košę. Ar režisierius patobulėjo? Ne. Ar padarė geriau? Irgi ne. Ar žiūrėti taip pat smagiau? Mano kuklia nuomone – ne. Ir to priežastis yra tikrai ne viena.
Pirmiausia tai reikia turėti omeny, kad į šį filmą ėjau su mintimi, jok nieko gudraus čia tikrai neišvysiu. Ir net su šiuo nusistatymu filmas sugebėjo šiek tiek nuvilti. Siužetinė linija turi tiek skylių, kad jose būtų pakankamai lengva sutalpinti tuos monstrus ir vietos dar liktų. Iš principo, filme logikos nėra. Jokios, net ir pačios elementariausios. Bet galim tai nurašyti popkorniniam filmui, kurio tikslas ne edukuoti, o suteikti teisingą pramogą. Na, bet gal filmas tuomet juokingas? Irgi ne. Be jokios abejonės, vietų pasijuokti filme buvo, tačiau visas humoras yra labai nuspėjamas ir jau labai mažai įtraukiantis. Iš esmės, vienas sėkmingas juokelis tampomas per filmą ne vieną kartą taip, kad pasidaro jau nebeįdomu.
Na, tada gal veikėjai įdomūs? Eeeee…. Ne. Gal tik tas pats Devisias Okojė, kurį įkūnija vienas charizmatiškiausių Holivudo aktorių. Ir taip, aš tai pasakiau. Be raumenų jis turi ir charizmą, kuri gal kiek kompensuoja menką vaidybos talento trūkumą. Visi kiti veikėjai yra labai jau silpni. Net ir tie, kuriuos įkūnija tikrai geri aktoriai. Iš esmės reiktų turėti omenyje, jog didžiąją dalį filmo ant kojų neretai laiko ir juostos blogiečiai. Šiame filme blogiečių vaidmenis buvo skirtis trečiarūšiams aktoriams, kurie buvo daugiau ironiškai komiški, nei blogi. Net sakyčiau, šeštadienio ryto vaikų filmų blogiukų lygio. Tarkim diedas, kuris persekioja šunį, nes jis gerai žaidžia krepšinį, atrodo rimčiau. Galima būtų pagalvoti, kad toks sprendimas buvo specialiai pasirinktas, siekiant pašiepti klišė. Bet panašu, kad viskas čia buvo traktuojama rimtai.
Vienas geras dalykas šiame filme buvo techninė dalis. Jei kalbėtume apie montažą, tai jis šiek tiek silpnas, bet viską gelbsti specialieji efektai. Jų tiek daug ir tokie kokybiški, kad bent jau pirmąją valandą galima gana džiugiai stebėti vaizdus, per daug nesierzinant. Galiausiai vien efektų šou perlipa į Transformerių ligą, kai viskas vis tiek atsibosta. Gerai tik kad filmas ne toks ir ilgas, tai bent galima ramiai išlaukti pabaigos.
Apie aktorius čia plėtotis per daug nereiktų. Akivaizdu, kad filmas yra tik vieno aktoriaus šou ir jis smarkiai pasiteisina. Be jokios abejonės, be Dwayne‘o Johnsono ši istorija būtų degus, kaip Joninių laužas. Be jo, panašu, filmo kūrėjai praktiškai visą biudžetą ištaškė efektams ir Jeffrey Deanui Morganui. Joe Manganiello buvo įpirktas vos penkiom minutėm, o Naomi Harris, kad ir kaip ji geba vaidinti, čia buvo visiškai niekinė. Visi kiti filme pasirodę aktoriai vaidino tiesiog apverktinai.
„Viską griaunantys“ ateina į kinus ir padaro grandiozinį specialiųjų efektų šou, kuriam prieš tris didelius monstrus stoja vienas didelis Dwayne‘as Johnsonas. Ir daugiau šiame filme nėra absoliučiai nieko. Jei pavyks išjungti galvą, smagus laikas garantuotas, bet jei nors kiek bandysi įžvelgti logikos, galite smarkiai nusivilti.
