Recenzija

Gringo

Gringo

Gringo
N-16Komedija, Veiksmo

Metai:
2018 m.

Trukmė:
110 min.

Šalis:
JAV

Režisierius:

Nash Edgerton

Vaidina:

Joel EdgertonCharlize TheronDavid OyelowoThandie NewtonBashir Salahuddin

Platintojas:
Acme Film

5.7
Recenzijos autorius:
5.5
Redakcijos vertinimas:
5.5
Lankytojų vertinimas:
6

Recenzijos autorius:

Titas Juocys

Paskelbta:

2018 03 13

Šios juostos režisierius yra Nash‘as Edgerton‘as. Kad būtų lengviau suprasti, kuo vadovaudamasis jis sukuria filmus ir, kodėl iš jų tikėtis itin aukštų rezultatų nereikia, papasakosiu keletą aplinkybių. Režisierius įkuria filmus kuriančią kompaniją, tada su ja režisuoja filmus, kuriuose pats ir vaidina (ir nors tokių atvejų būna gan dažnai ir net labai vykusių, tačiau čia reikia suprasti, jog N. Edgerton‘as, na, švelniai sakant, yra tikrai vaidybinėse aukštumose nesantis žmogus). Negana to, beveik visiems šio režisieriaus filmams scenarijus rašo jo brolis Joel‘is Edgerton‘as, kuris taip pat užima pakankamai svarbius vaidmenis. Ar naujausias režisieriaus darbas išimtis? Deja, ne.

Apie siužetą

Filmo siužetas pasakoja apie juodaodį vaikiną Haroldą, dirbantį įmonėje, kurios bosai Meksikoje nelegaliai pardavinėja tabletes, kurių sudėtyje yra kanapių. Haroldas tam vadovauja, tačiau pats apie tai nė nenutuokia, t. y. nesupranta, jog pažeidinėja eilę įstatymų ir, tarsi, vadovauja narkotikų verslui. Kai prekybą su Meksikoje esančiais karteliais nusprendžiama nutraukti, jų taikinyje, žinoma, atsiduria Haroldas, nesuprantantis, kas ir ko iš jo nori. Negana to, ir asmeninis gyvenimas, kaip tyčia, pradeda nebelepinti geraširdžio vaikino.

Komedijų krizė

Yra dvi filmų kategorijos, kuriose sulaukti tikrai gero kūrinio yra gan bergždžias reikalas, o pavykusius bandymus būtų ne taip ir sunku surašyti dideliu šriftu sąsiuvinio lape. Tai siaubo filmai ir komedijos.  Šį kartą aptarsiu tik komedijas, nes būtent taip buvo įvardijama ir ši juosta. Banalūs juokeliai, seksas, neįdomūs veikėjai, kurie nei vystosi, nei turi įdomias istorijas, prastai vaidinantys aktoriai, mokyklinukų lygio dialogai ir kita yra tai, kas sieja didžiąją dalį komedijų. Aprašomas kūrinys turi dalį šių komponentų, bet žiūrint jautėsi, jog lyg ir norėta jų išvengti, tačiau nesugebėta pilnai to įgyvendinti. Filme nuslopinamos didžiausios banalybės, nėra bandoma kiekviename kadre panaudoti tik kūrėjams smagų juokelį, tačiau kartu filmui nesuteikiama nauja norima forma. Nors šis filmas atrodo mažiau erzinantis nei to paties žanro konkurentai, tačiau jis lieka „su daug tuščių vietų“.

Pirmoji skylė – siužetas

Narkotikai, Meksika, kartelis ir pagrindinis veikėjas, ne savo noru pakliuvęs į šias žabangas. Tokių filmų tikrai daug – tiek rimtų, tiek komedijų. Šiomis temomis remiami ir televizijos serialai, todėl norint nustebinti žiūrovą reikia neeilinių gabumų ir talentų. Juostos režisieriai lyg ir suvokė šią situaciją bei pridėjo keletą siužetinių vingių, kurie keitė filmo kryptį ir neleido jam būti lyg nurašytam iš vadovėlio „kaip sukurti niekam neįdomų ir milijoną kartų matytą filmą“, tačiau tai nebuvo naujo vadovėlio rašymas, o tik pataisymai pieštuku senajame.

Jautėsi noras filmą paversti juodąja komedija, tačiau vėlgi – noras būti originaliam, bet be aiškios išskirtinumo vizijos, pakišo koją. Tai, ką būtų galima vertinti kaip juodosios komedijos apraiškas, buvo pakeista tiesiog nejuokingomis situacijomis, mirtimis ir skaudžiais išgyvenimais. Visa tai buvo nejuokinga ne dėl prasto humoro, o dėl rimtos ir komiškumą praradusios situacijos.

Antroji skylė – veikėjai ir vaidyba

Pagrindinis veikėjas Haroldas (akt. David‘as Oyelowo‘as) filme pakliūva į situacijas, kuriose tiek žiūrovui kyla  dideli jausmų šiam veikėjui svyravimai, tiek jam pačiam. Vienose scenose jis komiškai rėkia ir lyg pametęs galvą blaškosi, verkia bei maldauja pasigailėti, o tai sukelia juoką, kitose jis verkia ir pakliūva į situacijas, kuriose jo nuoširdžiai gaila ir filmas tuo tarpu panašėja į dramą, neprimindamas žiūrovui apie komedijos žanrą. O bandymas ant viso to „uždėti“ banalų dialogą viską tik pablogina. Nors veikėjas nebuvo itin gerai sukurtas, tačiau, lyginant su kitais, turėjo bent jau šiokią tokią istoriją, pašalines linijas ir aiškiai nubrėžtas vertybes.

Kiti du svarbiausi filme pasirodantys aktoriai – Haroldo bosai Ričardas (akt. J. Edgerton‘as) ir Eleina (akt. Charlize Theron). Pirmasis nesuvaidino tragiškai, bet jo herojus buvo nuobodumo įsikūnijimas ir tai nieko netikėto, jis jau daugybę kartų matytas veikėjas, norintis tavimi pasinaudoti, be jokios „underground story“. Tuo tarpu Eleina taip pat etiketėmis „uždusinta“ veikėja, karjeros siekianti per lovą ir didesnių jausmų neparodanti savanaudė. O be reikalo, nes ko jau ko, bet C. Theron potencialo iššvaistyti nederėtų, aktorė daugybę kartų yra įrodžiusi, ką sugeba, todėl toks silpnas vaidmuo yra nusivylimas filmo kūrėjais.

Apie likusius veikėjus galima pasakyti tiek pat, kiek ir apie techninę pusę – visiškai neišsiskiriantys. Ne tik veikėjai prasti, bet ir aktorių vaidyba nedžiugina. Čia titulus nuneša Andželas ir kartelio vadeiva. O gaivesnį vėjo gūsį įnešęs Ričardo brolis nusmukdomas prastais dialogais.

Pabaigai

Tai niekuo neypatingas kūrinys, tačiau kiek mažiau verčiantis „kraujuoti“ akis ir ausis nei įprasti komedijos žanro kūriniai. Kūrėjų bandymas neužlipti ant tipinių komedijų grėblio paliko filmą padėtyje, kurioje į tuščias vietas nebuvo įstatytos tinkamos detalės. Filmas nukentėjo identitetiškai ir liko neaišku, ar tikrai komedija, ar juodoji komedija, ar neaiškus hibridas su draminiais elementais.

5.5Recenzijos autoriaus įvertinimas:

Scenarijus:
5.8
Režisūra:
5.6
Kinematografija:
5
Garso takelis:
5.5
Techninė pusė*:
5.5
Aktoriai:
5.8
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D