„Gyvenime gali turėti viską ko nori, jei tinkamai tam apsirengsi“ (angl. „You can have anything you want in life if you dress for it“) — yra pasakiusi Edith Head. Amerikietė kostiumų dizainerė, praėjusiame šimtmetyje laimėjusi rekordinį skaičių – aštuonis! – Oskarų už geriausią kostiumo dizainą, akivaizdu, žinojo ką sako. Būtent ši citata kirba galvoje po filmo „Halstonas: šlovės ir nuopuolio istorija“ (angl. „Halston“) peržiūros, apie dar vieną (ne)žinomą mados korifėjų.
Kalbant apie šį herojų, galbūt labiau tiktų „jei tinkamai aprengsi kitus – galėsi turėti viską“. Nes būtent tokia istorija pasakojama naujoje Frederic‘o Tcheng‘o režisuotoje dokumentinėje juostoje. Pagrindinis herojus – Roy‘us Halston‘as Frowick‘as, trumpiau vadinamas Halstonu, išgarsėjęs praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Pradėjęs karjerą kaip skrybėlių pardavėjas ir kūrėjas „Bergdorf Goodman“ prekybos tinkle, išdrįsęs pasiūlyti naują skrybėlės variantą pirmajai šalies poniai, – neilgai trukus sulaukė ir didesnės šlovės. Pradėjęs kurti vieno kirpimo sukneles, greitai sukūrė ir savo prekinį ženklą, pavadintą savo pavarde. Akiratyje atsirado didesni prekybos magnatai, kuriems Halstonas pardavė savo vardo teises, ir išplėtė kūrybos ribas nuo suknelių iki įvairių kitų madingų dalykėlių, tokių kaip, pavyzdžiui, kvepalai. Šlovė tikrai leido turėti viską – prabangų gyvenimą, nuolat lydinčias (net iki Azijos šalių!) drauges-manekenes, nesibaigiantį šou kada panorėjus… tik štai ir geri dalykai kartais baigiasi, ir ne tik filmuose. Nusprendęs aukštąja mada aprengti ir „eilinius“, įsivėlė į konfliktą su magnatais, kurie turėjo kraugerišką teisę ne tik jo vardu disponuoti, bet ir prireikus – atimti.
Režisierius Frederic‘as Tcheng‘as jau ne pirmą kartą bando išnarstyti mados istorijos veikėjus. 2014-aisiais sukūrė garsiai nuskambėjusį filmą „Dior ir aš“ (angl. „Dior and I“), pasakojusį Christian Dior mados namų istoriją ir šios imperijos kūrėją. Prancūzų kilmės režisierius, matyt, visada buvo apsuptas aukštosios mados, jei ir antrasis ilgametražis jo filmas – apie mados pasaulio grandą.
Dokumentinio filmo žanre stebuklų vargiai prikursi, jei nenori iškraipyti istorijos faktų. Visgi F.Tcheng‘as šiek tiek prikūrė: filmas prasideda scena su bevarde mergina, nusprendusia išsiaiškinti, kur gi dingo Halstonas. Tiksliau, ši scena seka po pirmųjų įžanginių scenų: kad štai dizaineris Halstonas, vieną dieną ėmė ir dingo, ir niekas nežino kur. Minėtosios merginos paieškos žiūrovą ir atveda į istoriją, kas jis toks ir kur galėjo dingti. Ji pasirodo keletą kartų, epizodiškai, tad netampa istoriją gadinančiu ar iškraipančiu personažu.
Režisierius pasirinko ir įdomesnį Halstono gyvenimo etapų dėliojimą. Įprastai, tokie dokumentiniai filmai prasideda herojaus vaikyste ir toliau sekama chronologine seka link iškilimo, kuriuo herojus ir tampa herojus. Arba, pradedama šlove, ir protarpiais grįžtama į vaikystės ir jaunystės epizodus, paaiškinančius, kodėl suaugęs herojus pasielgė vienaip ar kitaip. Tačiau čia Frederic‘as visą filmą aiškiai suskirstė į tris etapus: pirmasis apie Halstono šlovės viršūnę, kuri ir supažindina, kas gi jis toks ir kuo nusipelnė netgi filmo apie save. Antrasis etapas pasakoja apie nuopuolį: kai pamažu šlovė tampa (finansine labiausiai) našta, ir viskas einasi jau ne taip, kaip karjeros epogėjuje. Trečiasis etapas atskleidžia Halstono žmogiškąją pusę: iš kur kilęs, kokie santykiai su šeima ir kokia gyvenimo baigtis jo laukė. Nesekimas chronologiškumu šiame filme laimi: žiūrovas iš karto „įmetamas“ į Halstono šlovę, kuri nepalieka jokio kito pasirinkimo, tik jį pamėgti ir norėti sužinoti apie jį daugiau. Dizaineris nedaromas vargšeliu, turėjusiu galbūt prastą vaikystę ar vargšeliu, užpultu didelių korporacijų. Tais šlovingaisiais jo gyvenimo epizodais jis pristatomas kaip didis žmogus, vertas šio filmo.
Šis filmas atskleidžia ne tik dizainerio Halstono gyvenimo istoriją, bet ir parodo biznio užkulisius. Ten, kur didelės korporacijos ir dideli pinigai – didelės ir bėdos. Halstonas, pasirašydamas įvairias sutartis su vis didesnėmis įmonėmis, neįvertino rizikos ir teisių, esančių didesnėje galios pusėje. Pinigų, ir tik dar didesnių pinigų vedamos korporacijų gigantės pasiryžusios parduoti ir sielą (na, jei tokios esama) velniui, jei tik prireiks. Jokia čia naujiena mums, tačiau tai buvo netikėtas faktorius dizaineriui, kuomet 9-ojo dešimtmečioje pradžioje, jį valdęs didžiulis prekybos gigantas „J. C. Penney“ atėmė jo kūrybinį vardą. Prastas sprendimas susieti savo aukštosios mados kūrybą su pigiu prekybcentriu, už kurio vairo stovi tik šlamančius skaičiuojančios personos – atėmė laisvę ir norą būti viešame gyvenime. O gal kaip tik, tą asmeninį gyvenimą grąžino.
Dokumentinis filmas žinoma neišvengia ir interviu epizodų, kuriuose įvairūs žmonės, dalyvavę vienaip ar kitaip Halstono gyvenime, pasakoja savo įvykių versijas. Viena pagrindinių kalbinamųjų – dainininkė Liza Minnelli, buvusi viena artimiausių jo draugių. Taip pat keletas žymių modelių, lydėjusių dizainerį visą karjeros laikotarpį; taip pat epizodiškai galima pamatyti ir Andy Warhol‘ą, Biancą Jagger, Marisą Berenson.
Techninė šio filmo pusė irgi stipri: daugybė archyvinės medžiagos, nuo nespalvotų juostų iki kelis dešimtmečius jau menančių interviu įrašų ir nuotraukų. Nėra besikartojančių epizodų, kaip kartais bandoma filmuose „užkaišioti“ vaizdines skyles, kuomet užkadrinio teksto ar pačios istorijos yra daugiau, nei ką parodyti ekrane, ir prasideda tų pačių kadrų kartojimas. Apskritai, žiūrint susidarė įspūdis, kad tos archyvinės, įdomios medžiagos yra ganėtinai daug – ne dėl to, kad jos „prikišta“ ir ten kur nereikia filme, bet dėl to, kad ji nesikartojo, ir turbūt išeitų dar keletas papildomų filmų. Būtent todėl filmas yra akį traukiantis, neleidžiantis nuobodžiai sekti tik istoriją – ją pilnai gali pamatyti, su pačiu Halstonu, ar be jo ekrane. Garsinė filmo pusė taip pat nekišo kojos bendrai kokybei – kur reikia, pritaikyta papildoma užkadrinė muzika, švarūs interviu ar vietomis padainuojanti Liza Minnelli.
Jei esate naujosios kartos žemės gyventojas, keletą dešimtmečių atgal dar nenešiojęs fetrinių skrybėlių ir Dior kostiumėlių, turite šansą sugrįžti į laikus, kai aukštoji mada dar tik kopė savo šlovės laiptais. Į laikus, kai keletas vyrų galėjo diktuoti madas viso pasaulio moterims kaip joms rengtis ir kurti grožį aplink. Vienas tokių vyrų, apie kurį, manau, dauguma dar nebuvo girdėję – buvo Halstonas. Skrybėlėmis, o po to ir prabangiomis suknelėmis šis vyras bandė užkariauti pasaulį – jį visą aprengti grožiu. Ir jį aprengęs – turėti sau viską, ko nori. Šis dokumentinis filmas jus puikiai supažindins su herojumi, kuris mūsų laikais jau liko mažai žinomas. Supažindins tiek, kad norėsis daugiau pasidomėti ir patiems – tik jau nežinau, ar tai būtų filmo nuopelnas, ar visgi tokios intriguojančios asmenybės kaip Halstonas.
