Recenzija

Laisvo elgesio močiutė 2: pagyvenę keršytojai

BABUSHKA LYOGKOGO POVEDENIYA 2

Laisvo elgesio močiutė 2: pagyvenę keršytojai
N-13Komedija

Metai:
2019 m.

Trukmė:
87 min.

Šalis:
Rusija

Režisierius:

Marius Vaisberg

Vaidina:

Mikhail Galustyan, Alexander Revva, Glyukoza, Dmitry Nagiyev, Roman Kurtsyn

Platintojas:
Acme Film

5.2
Recenzijos autorius:
7
Redakcijos vertinimas:
6
Lankytojų vertinimas:
2.7

Recenzijos autorius:

Vilma Kulytė

Paskelbta:

2019 01 28

Daugiau apie filmą: iMDB

Kino režisierius Marius Vaisbergas į kino teatrus atsiuntė dar vieną filmą apie laisvo elgesio močiutę, kuri iš tiesų nėra močiutė… Filmas „Laisvo elgesio močiutė 2: pagyvenę keršytojai“ pasakoja apie Sanią Rubinšteiną (akt. Aleksandr Revva), kuris ir vėl pakliūna į bėdą. Pirmojoje filmo dalyje po visų bėdų Sanią aplanko sėkmė – jis susiranda merginą Liubą (akt. Natalija Čistiakova-Ionova (Gliukoza)), tačiau naujajame filme ji supyksta ant Sanios, kadangi šis praranda jos už parduotą butą gautus pinigus. Tai nėra Sanios kaltė – bankas, kuriame buvo padėti pinigai, bankrutavo. Tačiau čia atsiranda kitas klausimas. Kodėl, bankrutavus bankui, jo vadovas, oligarchas Borodinas (akt.  Dmitrij Nagijev) gyvena kaip karalius (tiesiogine ta žodžio prasme). Sania sužino, kad Borodinas ieško auklės savo sūnui, tad nusprendžia, kad tai yra vienintelis jo šansas patekti į oligarcho namus ir atsiimti jam priklausančius pinigus. Tik čia Sania pasitelkia savo alter ego – močiutę Aleksandrą Pavlovną Fišman.

Eidama į filmą didelių vilčių nedėjau: rusiška komedija su jau žinomais aktoriais, kurie dabar nebe tokie ir įdomūs, kokie galbūt atrodė pradžioje ar bent keliuose pastaruosiuose filmuose, kuriuose suvaidino. Tačiau jau po kelių filmo minučių nuomonė ėmė keistis, o salėje aidintis juokas leido suprasti, kad galbūt nėra taip blogai, kaip buvau nusiteikusi? Taip pat iš pradžių nerimo kėlė ir tai, jog pirmoji ir antroji dalys gali būti susijusios, o nemačius pirmosios nesuprasi to, kas vyksta ekrane. Tokių epizodų tikrai buvo, kadangi čia tapo sunku suprasti Sanios ir Liubos sūnaus santykius. Ar jis vaiko tėvas, ar jis tiesiog jį priėmė kaip savą? Taip pat norėjosi žinoti ir močiutės Fišman atsiradimą, bet šitai tikriausiai labiau priklauso nuo žiūrovo – ar jis bus matęs pirmąją dalį. Be šių ir keleto kitų, nelabai reikšmingų epizodų, abu filmai nėra labai susiję siužetu, todėl drąsiai galima jį žiūrėti kaip naują kino produktą, o ne jau esamos istorijos tęsinį. Pati filmo istorija gan nesudėtinga. Saniai reikia pinigų Liubos sūnaus operacijai, o jam padeda pinigus iš to paties oligarcho banko siekiantys susigrąžinti žmonės. Visi veikėjai labai skirtingi ir suteikiantys skirtingą toną filmui. Vieni agresyvūs, kiti lengvabūdiški ir plevėsos. Žodžiu – tikra margų veikėjų paletė. Čia gan svarbu tai, kad nors Sania ir jo alter ego močiutė Fišman yra pagrindiniai filmo herojai, kiti veikėjai taip pat labai svarbūs ir gauna nemažai laiko ekrane, kur parodoma ir jų santykių raida, kuri nuo neapykantos išsivysto į šiltus jausmus. Filme pasirodo ne tik įprasti veikėjai, tačiau ir muzikos pasaulio žvaigždė – Filipas Kirkorovas bei kitos Rusijos estrados žvaigždės. Ir nors tai trunka tik trumpą akimirką, tačiau kontraste su filmo herojais, siekiančiais atgauti pinigus, tai atrodo neįtikėtinai juokingai.

Filme „Laisvo elgesio močiutė 2: pagyvenę keršytojai“ veikėjai gan stipriai šaržuojami ir vietomis tai atrodo perspausta. Pavyzdžiui ledo ritulininkas, kuris nori užkariauti Liubos širdį demonstruojamas kaip kvailelis, kuriam svarbiausia sportiniai rezultatai ir įsivėlimas į muštines. Liubos sūnui jis kalba apie muštines ir tricepsus, gatvėje grasina kiekvienam ne taip į jį pažiūrėjusiam, o iš jo kalbos sunku sugaudyti protingus žodžius. Pati močiutė Fišman vietomis taip pat vaizduojama ne visai realiai. Situacijose, kur ji mušasi su kitais ir kitaip demonstruoja savo fizinį pasirengimą, močiutė atrodo nerealiai, o kai taip tenka elgtis Saniai… na, viskas vyksta kiek liūdniau. Tad ši to paties asmens priešprieša kažkiek trikdo ir atrodo ne visai išpildyta. Tokiu atveju, galbūt reikėjo ir Saniai suteikti nerealius kovų menų gebėjimus arba jų nesuteikti Fišman, nes tai tiesiog kiek nerealu? Taip pat oligarchas Borodinas. Dėl šio veikėjo šaržavimo labai sudėtinga apsispręsti ar tai buvo labai gerai, ar taip blogai, kad net gi patiko? Nes visas jo gyvenimas filme kelia šypseną ir vietomis atrodo absurdiškai, tačiau galiausiai tai ir tampa vienu pagrindinių komedijos variklių.

Filme gausu smagių ir intriguojančių situacijų, lengvo humoro, kuris galbūt kažkam ir pasirodytų ne visai juokingas ar taiklus, tačiau tai jau skonio reikalas. Komedija nenuvylė, o kaip tik labai praskaidrino penktadienio vakarą ir sukėlė nemažai juoko. Galbūt filmui šiek tiek trūko vertybių vaizdavimo ar lyrinio nukrypimo, kurį dažnai galima išvysti filmuose, tačiau iš kitos pusės, jo kaip ir netrūksta, nes dauguma reikšmingų dalykų, nors ir trumpai, bet buvo paminima filmo siužete. Tai filmas apsuptas muzikos, kuri buvo puikiai pritaikyta kiekvienai situacijai ir tikrai neblogai atspindėjo rusiško kino kultūrą. Smagūs veikėjai neleidžia nuobodžiauti, o Fišman nuotykiai ieškant pinigų tikrai neprailgsta. Tai lengvas ir neįpareigojantis filmas, kurį tikrai smagu žiūrėti, net jei ir nesate rusiško kino mėgėjas. Kvailas, žaismingas, bet paliekantis tik geras emocijas.

  • kinopoisk.ru
  • kinopoisk.ru
  • kinopoisk.ru

7Recenzijos autoriaus įvertinimas:

Scenarijus:
6
Režisūra:
6
Kinematografija:
7
Garso takelis:
8
Techninė pusė*:
7
Aktoriai:
8
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D