Nesvarbu, iki kokio lygio dabar keičiasi ir mutuoja televizija, kiek atsiranda platformų įvairių projektų kūrimui, kasmet atsiranda bent vienas serialas, kuris tiesiog įprasmina serialo sąvoką. Jeigu trumpai, tą sąvoką būtų galima apibrėžti kaip kūrinį, kurio pagrindinės minties supratimui ir pasaulio sukūrimui neužtenka vien pirmosios serijos ir reikia mažiausiai kelių, kad jis turėtų kokią nors prasmę. 2014 metų vasarą tokiu projektu tapo „The Leftovers“, dar vienas savo kokybe puikus HBO serialas, pasižymintis šiam kanalui nelabai įprasta atmosfera. Perpildytas slogumo ir tamsumo, jis tiesiog rodo įprastą žmonių gyvenimą neįprastomis aplinkybėmis, ir taip tampa geriausiu nauju šių metų serialu kol kas.
Nors ir taip neturėtų būti, dažniausiai žmones nuo „The Leftovers“ atbaido tai, kad serialas yra kuriamas to paties žmogaus, kuris sukūrė ir „Dingusius“. Damonas Lindelofas, protu nesuvokiamais būdais dėl ankstesnę šlovę jam atnešusio serialo pabaigos terorizuojamas iki šių dienų, kūrėjaseilinį kartą spjovė į heiterius ir nusprendė kurti serialą, kuris turi labai panašų kiekį antgamtiškų elementų kiek ir „Dingę“. Pagal to paties pavadinimo Tomo Perrotta parašytą romaną kuriamas serialas turi tik vieną esminį skirtumą: čia atsakymų nėra, ir nors jų daugelis veikėjų ieško, nuo pirmųjų minučių yra aišku, jog „The Leftovers“ jais nesidomės ir jeigu žinos, jums nesakys.
Atsakymų ieškojimas pačioje serialo aplinkoje yra natūralus dalykas. Pagrindinė visų serialo įvykių priežastis yra tai, kad vieną dieną (vadinamą spalio 14-ąja, net nebandant slėpti sąsajų su rugsėjo 11-ąja, tik kur kas platesniu mastu) dingsta du procentai viso pasaulio žmonių. Statistine prasme didelio įspūdžio tai iš karto nepadaro, bet 140 milijonų žmonių dingimas tą pačią sekundę pasaulį tiesiog privalo sujaukti. Jeigu iškart norite suprasti rimtą serialo atmosferą, vienintelė pusiau linksma akimirka jame yra sąrašas garsenybių, kurie tuomet dingo, tačiau jau vien tai yra tiesiog juodas humoras.
Kartu tai yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai yra rodomi su tuo dingimu tiesiogiai susiję įvykiai. Mokslininkai ir tikintieji iš savų varpinių stengiasi paaiškinti tą dingimą savaip, tačiau pagrindinė serialo mintis yra žmonių gyvenimas po spalio keturioliktosios. „The Leftovers“ pagrindinis veiksmas vyksta praėjus trims metams po juodosios dienos ir, pagal visas amerikietiškąsias tradicijas, rodo mažo išgalvoto miestelio netoli Niujorko gyvenimą. Serialas niekada nebando plėstis į globaliąsias problemas ir ką paslaptingieji įvykiai padarė pasaulio ekonomikai ar visuomenei; žiūrovams yra rodoma pati smulkiausia to pasaulio dalis, tačiau kartu ir gana aiškiai pasakoma, kad panašiai gyvenimas vyksta ir kitur.
Svarbiausias „The Leftovers“ veikėjas yra Kevinas (Justin Theroux), miestelio policijos vadas, turintis maištaujančią paauglę dukrą, nuo šeimos seniai atsiskyrusį sūnų ir žmoną, prisijungusią prie paslaptingo kulto (apie kurį kiek vėliau). Galbūt atsitiktinai, jis savo charakteriu primena ir pagrindinį „Dingusių“ veikėją Džeką, norėjusį įkrėsti žmonėms racionalaus proto, kentėjusį nuo alkoholizmo ir galiausiai pradėjusį kreipti dėmesį į dvasines vertybes. Kitaip sakant, jis su stipriai sujauktu ir banguotu dvasiniu pasauliu bando padėti panašiems į save žmonėms ir per retai supranta, jog to padaryti jis tiesiog negali. Ir visgi jis stengiasi, nes dabartinėje jo situacijoje Kevinas privalo užimti savo mintis įvairiais dalykais, kad pats nepultų į gilią depresiją.
„The Leftovers“ struktūrinė pusė yra palanki tuo, kad Kevino egzistavimas seriale nėra kertinis jo elementas. Žiūrovams praverčia, kad vieną žmogų jie pažįsta artimiau nei kitus, tačiau serialas puikiai išsiverčia ir be jo. Dvi pirmojo sezono serijos buvo paskirtos ganėtinai smulkiems antro plano veikėjams – pastoriui ir šeimą spalio keturioliktąją praradusiai moteriai, – kurie vėliau bendram siužetui įtakos turi mažai. Tačiau tos serijos buvo itin stiprios, per valandą sukūrusios mažą tų žmonių pasaulį ir parodžiusios, ką jiems reiškia gyvenimas po tragiškų įvykių. Kartu su tokiais dalykais galiausiai tapo aišku, kad serialas yra vienas tų retų atvejų, kai nežinai, ko iš jo galima tikėtis kitą savaitę. Čia nėra „Seinfeld“, nes tematinę tėkmę išlaikyti šiame seriale reikia, tačiau kitą savaitę čia gali būti rodomi visai kitokie veikėjai nei dabar.
Vienintelis šiokį tokį siužetą serialui suteikiantis aspektas yra miestelį terorizuojantis kultas, pasivadinęs Guilty Remnant (jei jau pažodžiui, tai prasikaltę likusieji, bet tokie dalykai nesiverčia). Atsiradęs po spalio keturioliktosios, jis susideda praktiškai vien tik iš moterų, kurios rengiasi baltai, tarpusavyje ir su pašaliniais žmonėmis bendrauja tik raštu ir yra davusios tylos įžadus, be sustojimo rūko cigaretes ir tiesiog stovi prie žmonių namų, kartais surengiant masines demonstracijas. Iš pradžių atrodantis kaip dalykas, kuris tiesiog yra, vėliau kultas seriale įgauna rimtesnę prasmę. Jis iki galo nervina miestelio gyventojus, kurie neretai imasi smurto ir kuriuos tramdyti turi taip pat iš kantrybės vedamas Kevinas, tačiau psichologine prasme kultas serialo pasauliui yra labai svarbus. „The Leftovers“ kūrėjai tikrosios jų misijos niekad neatskleidžia ir nekreipia dėmesio į smulkmenas, tačiau pats faktas, jog ši sekta susirinko pažeidžiamiausius žmones, labiausiai dvasine prasme palūžusius po garsiosios dienos, apie psichologinę „The Leftovers“ pusę sako labai daug.
Pridėjus ir tai, kad atsiradus progai serialas nepamiršta priminti, jog kiekvienas veikėjas turi begalę problemų, gaunamas rezultatas paveikia stipriai. „The Leftovers“ yra slogus serialas, kurį, turint progą, patarčiau žiūrėti ne maratono stiliumi, o iš lėto. Panašiai kaip „Hannibal“, šio serialo atmosfera tiesiog gali paveikti nuotaiką, ir čia netgi nėra veiksmo, kuris ją galėtų pagyvinti. Tai tiesiog yra serialas, kuris koncentruojasi į pasaulinės katastrofos pasekmes žmonių gyvenimams ir niekada nebandys tapti atsakymų ieškančiu projektu, kad Damonas Lindelofas galiausiai galėtų turėti fanus, kurie galiausiai nesijaus apgauti. Tokių žmonių bus, bet „The Leftovers“ yra sukurtas toli gražu ne jiems.
