Paaugliškos komedijos kinuose tikrai nėra retenybė, tad daugiau mažiau nuspręsti, apie ką tas filmas bus – nesudėtinga. Ir vis tiek, neretai randame kokių nors savotiškų peripetijų kiekviename filme, kurie būtent ir priverčia juoktis. Tad galvoti jog „Mielas Diktatoriau“ bus dar viena įprasta komedija būtų ir teisinga, ir nelabai.
Filmas pasakoja apie karibų salų valstybės diktatorių, kuris po sukilimo pabėga į nekenčiamą JAV ir pasislepia pas neseniai įgytą susirašinėjimo draugę Tatjaną. Ji turi daug asmeninių problemų, mokykloje ji nepritampa, o ir meilės reikalai kamuoja kaip dažną paauglę. Jos gyvenime pasirodęs diktatorius padeda perimti valdžią mokykloje ir išmoko, kaip tapti tikra sukilėle. Tačiau jos namuose apsigyvenęs politinis nusikaltėlis visiškai apverčia visų aplinkinių gyvenimus.
Į režisierių kėdes šiuo atveju jau gilintis nėra prasmės, nes tiek Lisa Addario, tiek Joe Syracuse, neturi didelės patirties, o jų kraityje yra dar kelios lengvos komedijos. Kalbant apie filmo istoriją – ji labai paprasta. Iš esmės, viskas kaip ir daugiau ar mažiau matyta, aišku, nieko sudėtingo. Vienas esminių džiugių dalykų šioje juostoje būtent ir yra tas paprastumas.
Akivaizdu, kad kūrėjai nesistengė padaryti šio filmo kažkuo rimtu, pretenzingu. Tikslas buvo sukurti paprasta vakaro komediją, kuri turėtų šiokį tokį moralą paaugliams ir gebėtų prajuokinti įvairias amžiaus grupes. Neabejotinai, toks tikslas ir buvo pasiektas, mat tarp visų komedijoms įprastų elementų galima rasti ir lengvų perliukų, kurie priverčia ne kartą nusišypsot ar nusikvatot. Tai ir kiek nerangi ir kvaila paauglių meilės istorija, taip pat ir seno diktatoriaus elgesys kapitalistinėje Amerikoje. Iš esmės, nuspėjama, bet vis tiek juokinga.
Kadangi visas filmas yra mažai pretenzingas ir neįpareigojantis, tokia yra ir techninė filmo pusė. Viskas atlikta estetiškai, tvarkingai, nėra jokių iššokančių subtilybių, kurios galėtų iškelti filmą į viršūnę. Tai yra tiesiog komedija, kaip ir visos kitos, turinti kelis „maišto“ muzikinius gabalus ir nuotaikingą atmosferą.
Bene geriausias dalykas šiame filme yra dviejų Oskarų laureatas Michaelas Caine‘as. Puikus aktorius, gebantis padaryti daug ekrane ir savo universalumą jis parodo ir čia. Jis nepriekaištingai perteikė savo vaidmenį net ir tokiam vidutiniškame filme. Jo kompanionė, jaunosios kartos aktorė Odeya Rush taip pat gerai įkūnijo savo personažą. Atrodo, jai ateityje tikrai teks vaidinti tokiuose filmuose, nes komedijoms jos veidas labai tinkamas. Na, ir dar vienas esminis juostos personažas, Michaelo Caine‘o kolegė iš „Betmenas. Pradžia“ – Katie Holmes. Šimtą metų kine nematyta aktorė, kuri iš esmės atvaizdavo generinę besikeičiančią mamą.
„Mielas Diktatoriau“ – miela, paprasta, geram laisvalaikiui skirta komedija. Ji tikrai neįpareigoja, nesukels jokių stiprių įspūdžių, tik paliks gerą nuotaiką išėjus iš kino salės ir šypseną visam likusiam vakarui.
