Recenzija

Mimikrija

Mimic

Mimikrija
N-13Siaubo, Mokslinė fantastika

Metai:
1997 m.

Trukmė:
105 min.

Šalis:
JAV

Režisierius:

Guillermo del Toro

Vaidina:

Mira SorvinoJeremy NorthamAlexander GoodwinGiancarlo GianniniCharles S. Dutton

5.5
Recenzijos autorius:
6.5
Redakcijos vertinimas:
5.9
Lankytojų vertinimas:
4

Recenzijos autorius:

Andrius Smirnovas

Paskelbta:

2018 02 01

„Mimikrija“ – tai antrasis (iš dešimties išleistų) 4 „Oskarų“ nominacijas turinčio meksikiečio Guillermo del Toro režisūrinis pilno metro darbas. Filmas pastatytas pagal mokslinės fantastikos rašytojo Donaldo A. Wollheimo trumpą istoriją tokiu pačiu pavadinimu kaip ir juosta – „Mimikrija“. Įdomu tai, kad šiam rašytojui garbingą apdovanojimą yra įteikęs žymiausias lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas Algis Budrys.

Iš 30 mln. JAV dolerių biudžetą turinčio 1997 m. projekto buvo tikėtasi nemažai, tačiau juosta švelniai tariant neatpirko išlaidų. Režisierius G. del Toro „Mimikriją“ laiko silpniausiu savo kūriniu, kaltindamas dabar jau liūdnai pagarsėjusius prodiuserius brolius Bobą ir Harvey‘į Weinsteinus, dėl jų kišimosi į filmo kūrimo procesą ir režisieriaus vizijos negerbimo. Vėliau režisierius su šiais prodiuseriais reikalų neturėjo. Prie geresnio filmo išpildymo neprisidėjo ir tai, kad, filmuojant „Mimikriją“, Gvadalacharoje buvo pagrobtas G. del Toro tėvas Federico. Po 14 metų nuo teatrinės versijos pasirodymo režisierius išleido savo versiją (angl. director‘s cut), kuria buvo patenkintas kur kas labiau. Tačiau šiandien kalbėsime apie 1997 m. pasirodžiusią juostą.

Siužetas

Prieš tris metus entomologė dr. Siuzana Tailer (akt. Mira Sorvino) genetiniu būdu sukūrė vabalus, kurie naikina mirtiną virusą platinančius tarakonus, tačiau į laisve ištrūkus naujiems vabalams grėsmė iškilo visai žmonijai.

Turinys

Filmui scenarijų parašė Guillermo del Toro ir Matthew Robbinsas. Vėliau šis duetas dirbo ir prie gerai žinomo filmo „Purpurinė kalva“ (angl. „Crimson peak“) scenarijaus.

Požeminėse metro sistemose filmuoti mėgstantis bei dažnai savo kūryboje vabzdžius (tiesiogiai arba kaip simbolius) į scenarijų integruojantis režisierius sukūrė klaustrofobišką, atmosferiškai baugų bei niūrų filmą. Nors pagal siužetą veiksmas vyksta Manhetene (Niujorke), retkartčiais atrodydavo, kad žiūriu Timo Burtono arba Joelio Schumacherio filmą apie Betmeną, kurio veiksmas vyksta išgalvotame JAV mieste – Gotame, o Žmogus-šikšnosparnis kažkur tupi pasislėpęs.

„Mimikrija“ kaip siaubo filmas savo funkciją atlieka neblogai. Žiūrovai manipuliuojami ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau ir kuriama psichologine įtampa. Juostos tempas apgalvotas, o daromos pauzės laiku ir vietoje. Tik gaila, kad stabtelėjimų metu filmo kūrėjai nepasiūlo įdomių dialogų. Didžiausias filmo trūkumas, mano galva, yra jos scenarijus – juostos idėja iš pradžių intriguoja, tačiau vėliau techniniai dalykai pradeda imti viršų, nustumdami istoriją į antrą planą, kol galiausiai aplanko jausmas, kad „Mimikrija“ yra absurdiška ir beprasmiška. Tas jausmas nepaleidžia iki pabaigos. Situacijos netaiso ir tokie dviejų laikinai nejudančių personažų dialogai kaip šis: „– Neprakaituok. – Gerai, neprakaituosiu.“

Keletą sunkiau nuspėjamų vingių turinti „Mimikrija“ visgi pastatyta ant klasikinės Holivudo filmų konstrukcijos ir pabaigoje turi tiek klišių, kad pasidaro neskanu.

Aktorių darbas

Juostoje pagrindinius herojus įkūnijo aktorė Mira Sorvino (vaidino Dr. Siuzaną Tailer) ir aktorius Jeremy‘is Northamas (vaidino Dr. Piterį Maną). Žiūrėdamas į Siuzanos personažą, vis prisimindavau vampyrų žudikę Bafę, kurią įkūnijo Sarah Michelle Gellar, o stebėdamas Piterį, nenoromis šmėstelėdavo jaunesnio Richardo Gere‘o veidas. Personažai nepasirodė kažkuo labai išskirtiniai. Anot režisieriaus, filmavimo aikštelėje aktoriai negalėjo vienas kito pakęsti – tas jautėsi. Ypatingai tai kiša koją, kai reikia vaidinti nesipykstančius įsimylėjėlius.

Juostoje galima išvysti ir pastaruoju metu „ant bangos“ esantį Joshą Broliną (vaidino Džošą). Šioje juostoje jis dar labai jaunas. Gaila, kad „Oskarui“ nominuotas aktorius negavo pasireikšti daugiau. Patiko ryškų policijos pareigūno Leonardo personažą įkūnijęs Charlesas S. Duttonas. Jo vaidmuo, nors ir ne pagrindinis, tačiau plėtojamas neblogai, atskleidžiant įdomių detalių.

Techninė pusė

Turint omenyje, kad juosta sukonstruota 1997 m., filmas techniškai palieka gerą įspūdį – grimas, kostiumai ir specialieji efektai įtikina. Kinematografiškai „Mimikrija“ pateikta sumaniai – taip, kad gąsdintų. Juostoje gausu „jump scare‘ų“ (tam tikra technika, kai staiga ir netikėtai išlenda koks nors „baubas“, sustiprintas ausį rėžiančiu garsu). Taip pat protingai panaudotos šviesos. Garsinės kompozicijos taip pat laiku ir vietoje.

Santrauka

„Mimikrija“ – tai antrasis talentingo režisieriaus Guillermo del Toro pilnametražis darbas, kurio istorija, deja, labiau nuvilia nei džiugina. Juostos privalumas – jos klaustrofobiška atmosfera, kuri turėtų patikti siaubo žanro atstovams, retkartačiais priversdama riktelti jautresnius žiūrovus.

6.5Recenzijos autoriaus įvertinimas:

Scenarijus:
3.5
Režisūra:
6.5
Kinematografija:
8
Garso takelis:
8
Techninė pusė*:
8
Aktoriai:
5
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D