„Kalinių karai kosmose“
Legendinis prancūzų prodiuseris Lucas Bessonas, padovanojęs kultinius filmus kaip 1994 metų „Leonas“ ar 1997 pasirodžiusį „Penktą elementą“, pristato savo paties parašyto scenarijaus fantastinę juostą apie artimiausios ateities išradimą – kalėjimą atvirame kosmose. Naujai iškeptas kino režisierių duetas, kuriam vadovauja žymus prodiuseris, pateikia dinamiškai efektingą veiksmo filmą, kuris kiekvieną žmogų perneš į futuristinio pavojingo pasaulio visuomenės sukurtus pamatus, kurie gali sugriūti nuo menkiausio blogio išsiveržimo iš kalėjimo įstaigos pusės.
Ateities pasaulis yra tarsi viena didelė bendruomenė, apsaugota nuo visokiausio žmonių blogio proveržio, todėl visi nusikaltėliai yra saugojami kosmose, didžiausiame kada nors žmonijos sukurtame kalėjime. Užšaldyti jie nekelia jokios grėsmės, bet įvykus nelaimingam atsitikimui, per kurį šimtai žiauriausių kalinių ištrunka į laisvę, JAV vadovybė priima sprendimą nedelsiant sunaikinti pavojų keliantį objektą, bet ne viskas taip paprasta, nes pasirodo, jog į įkalinimo įstaiga buvo atvykusi prezidento duktė, kuriai gresia labai didėlis pavojus iš maniakų, užgrobusių objektą, pusės. Vienintelis žmogus, galintis padėti merginai, yra sulaikytas bei neteisingai apkaltintas už valstybės išdavystę buvęs policininkas Snou, kuris savo arogancija, puikiu pasirengimu bei brutalumu gali pasipriešinti visam pulkui blogai nusiteikusių kalinių bei apsaugoti pirmojo JAV vyro atžalą.
Žiūrint į paskutinius Luco Bessono projektus galima išrinkti tik kelis vertesnius dėmesio kūrinius, kaip „Pagrobimas“ ar „Nemirtingas“, o visi kiti – tai tiesiog šaudo-gaudo vidutinio scenarijaus darbai kaip ir šis, nors čia legendinis prodiuseris visgi grįžo prie fantastinio žanro, bet savo scenarijuje nesugebėjo įgyvendint visai neblogos idėjos. Neseniai pasirodęs filmas „Pandorumas“, kurio siužetinė linija pateikiama tokiu pačiu būdu kaip uždaro objekto pamatas, kuriame vienas veikėjas stoja prieš visą to objekto sistemą, bet visgi 2009 metų filme atmosfera yra sukurta puikiai, su intriga, o čia tiesiog lakstymas iš vienos vietos į kitą, net padoraus susidūrimo su priešais nėra parodyta, kas gali tikrai nuliūdinti veiksmo ištroškusi gerbėją. Šmaikštūs dialogai visgi papildo filmą, bet liūdniausia, jog didžiausias jų arsenalas yra pavartotas juostos pradžioje, todėl labai banaliai pateikiami pokalbiai tarp veikėjų, kurie nesukelia net menkiausios šypsenos. Brutalumo pritrūksta, visgi žiūrint į kalinius nematai jokių žiaurių maniakų, na nebent galima išskirti iš minios vienintelį visos katastrofos kaltininką, bet ir jis pateikiamas labiau jau kaip šabloninis psichopatas nei išskirtinis blogio įsikūnijimas. Scenarijaus klaidų gausa, veikėjų sprendimai filmą vos neiškelia į B kategorijos rėmus tuo pačiu pažeminant taip kino pasauliui nusipelniusį režisierių ir prodiuserį.
Iš techninės šio futuristinio pasaulio tematikos filmo tikėtis galima daug, bet biudžeto riba neleido per daug manevruoti specialiais efektais, kaip norėjo šios juostos kūrėjai, todėl sukuriamas vaizdas, jog jis pavėlavo kokius dvidešimt metų, kai karaliavo tokio pat pobūdžio veiksmo filmai. Silpni ir nekokybiški filmo pradžioje pateikiami efektai, kompiuterinė grafika kaip kokio pasenusio žaidimo, jog pačioje juostos pradžioje susidaro nuomonė, kad tai bus tikras akių gadinimas tokiu nekokybiškai atliktu darbu. Garso takelis dinamiškas kaip ir visuose Luco Bessono prodiusuotose filmuose, todėl jo dėka ir buvo išlaikytas mažas juostos viduje pateiktas adrenalinas. Operatoriaus darbas neblogas, tikrai yra staigių vietų, kuriose kameros darbas buvo nepriekaištingai atliktas, bet daug kur matosi abejingumas bei snūduriavimas pateikiant vis naujus vaizdus.
Iš gausaus aktorių kolektyvo galima išskirti nebent tris neblogai pasidarbavusius žmones. Filmo žvaigždė, pirmą karta pasirodantis kieto vyruko amplua britas Guy Pearce dėl šio vaidmens priaugo nemažai svorio, kurie virto raumenų kalnais, dėl to galima sakyti, kad jo personažas yra netipiškas žiūrint į aktoriaus filmografiją, o taipogi įdomiai pateiktas savo vulgarumu, brutalumu, įžūlumu. Pagrindinį moters vaidmenį atliko „Pagrobimo“ žvaigždė, gražuolė Maggie Grace. Tipiškas pasimetusios blondinės amplua, netikroviškas, nes, pasirodo, tokios stulbinančios išvaizdos mergina yra geraširdis ir apie kitus, bet tik ne apie save, pirmoje vietoje galvojantis žmogus, o ypač prezidento dukra. Na ir įdomiausias personažas buvo atliktas Josepho Gilguno. Psichopatiškas Hidelis, norintis aplink save matyti vien skausmą, nors ir šabloniškai pateikiamas, bet didžiausios ovacijos būtent jam yra pirmoje vietoje. Turintys daug aktorinio potencialo Vincentas Reganas su Peteriu Stormare pasirodo per daug blankiai, visiškai neįdomiais personažais, o tuo pačiu liūdnas vaizdas yra, jog tokio kalibro aktoriai pasirodo tokiose apgailėtinuose vaidmenyse.
„MS1: Kalėjimo griūtis“ – tai neefektingas fantastinis veiksmo filmas, po kurio peržiūros iškyla labai nemažai klausimų dėl banaliausių scenarijaus spragų, o dėl nelogiškos siužetinės linijos pateikimo susidaro jausmas, kad filmui be jokių abejonių vieta yra ne kino ekranuose, o tiesiog iš karto DVD diskuose.
