Nauji Aladino nuotykiai

Alad'2

Prancūzų kinas visuomet išsiskyrė iš kitų. Tai tikrai kitoks stilius nei Holivudo ir be jokios abejonės nesusiejamas su britų stiliumi. Ypatingai, jei kalbėsime apie komedijas. Dažnai būtent Prancūzijos kino kūrėjai pristato originalias, sunkiai apibūdinamo humoro turinčias juostas, kurias žiūrint norisi tik kvatoti. Tiesa, tie patys prancūzai turi ir kiek kitokias komedijas. Jas, beje, taip pat sunku apibūdinti. Nes tai nei rimti filmai, nei parodijos, nei dar kažkas. Tokių jie yra prikūrę tikrai ne vieną, na, o dabar į kinus atkeliauja dar viena tokia istorija – „Nauji Aladino nuotykiai“.

Filmas pasakoja apie Aladiną, Bagdado princą, kuris nuobodžiauja namuose ir laiką leidžia su princese Šalija. Santykių krizę išgyvenanti pora sulaukia savotiško priešo – tai Bagdadą užimti ir Šaliją vesti norintis šeichas Zamanas. Aladinui tenka atsitraukti ir sugalvoti, kaip apsaugoti savo būsimą karalystę ir žmoną. Tam jis ilgai keliauja per dykumą, kol pasiekia paslaptingą kaimą. Jame Aladinas suranda savo seną pažįstamą džiną, kuris, susigrąžinęs savo magiškas galias, leidžiasi į nuotykius su pačiu Aladinu. Pagrindinis tikslas – susigrąžinti savo mylimą moterį. Beje, prie viso to, tai ir išgalvota istorija, kurią vienas paniškai skrydžių bijantis vyrukas pasakoja savo bendrakeleiviams.

Jei esate susipažinę su prancūzų kinu ir ypatingai komedijomis, neabejoju, kad žinote apie tokio tipo jų kūrinius. Pirmiausia, reiktų paminėti, kad dabar kinuose rodoma istorija, iš tiesų, yra antrasis filmas. Taip, prieš 4 metus buvo pasirodžiusi pirmoji dalis iš kurios filmo veikėjai šiek tiek pasišaipo. Savotiškai bando sugriauti ketvirtą sieną, nors tai nelabai pavyksta. Bet jei žvelgsim į patį filmą, tai artimiausias man į galvą šauna „Asteriskas ir Obeliksas: Misija Kleopatra“. Iš esmės, čia net rastume mažiausiai 2 tuos pačius aktorius. Ir stilius filmo panašus.

Stiliaus panašumas yra tas, kad visa ši komediją yra paremta absurdu. Ir tokiu gana nemažu absurdo lygiu. Galima pateikti kelis pavyzdžius – skraidantis kilimas nukrenta, nes baigiasi degalai, o apie tai parodo mirksintis išaustas kuro indikatorius. Iš makšties ištraukiamas peiliuko dydžio kardas (aplink esantys kariai ima žvengti). Pagrindinis blogiukas yra absoliutus asilas ir šneka nesąmones, nemoka skaičiuoti, vartoja netinkamus žodžius. Kažkas tuos žodžius bando taisyti ir miršta. Ir tai galima tęsti ir tęsti. Visas filmas daugiau ar mažiau balansuoja ant tos ribos tarp humoro ir absurdo. Tačiau, priešingai nei mano anksčiau minėtas „Asterikso ir Obelikso“ pavyzdys, šis darbas dažniau nukrenta į absurdo pusę. Ir ne, neperžengia. Tiesiog įdrimba kaip didelis girtas dramblys, viską aplink ištaškantis į visas puses. Ir taip, iš tų žmonių, kurie sėdėjo seanse, buvo tokių, kurie juokėsi pusę filmo. Visi jie buvo vaikai. Aišku, niekas neteis jūsų, jei žiūrėdami šitą filmą juoksitės, nes vietų, kuriose humoras geras – buvo. Kokios trys. Na, gal keturios. Vienas esminių minusų yra tas, kad čia pasitelkiami „bjaurumo“ vizualai, kaip iškritę dantys, tyčiojimasis iš neišvaizdžių žmonių. Vargu, ar tai yra reikalinga. Dar ne visiškai smagu ir tai, jog pašiepiami religiniai motyvai. Nesakau, kad to daryt negalima, bet tai akivaizdus gestas tiems, kuriems apmėtymas batu yra daugiau nei šiaip nemandagumo ženklas.

Nepaisant absoliučiai nesąmoningos istorijos ir to stipraus absurdiškumo prieskonio, filme galime išvysti ir gerą dalyką. Visą filmą labai laukiau veiksmo scenų. Tai buvo savotiški gaivaus oro gūsiai, gelbėję nuo absurdo pertekliaus. Ir, priešingai nei Holivudo parodijose, čia pačiame veiksme nesąmonių mažai. Visi susitelkia į kovų scenas, persekiojimą ir jis atrodo net visai neblogai. Kaip filmuoti ir montuoti prancūzai tikrai moka ir čia prikišti nėra ką. Garso takelis… Na, veiksme jis neblogas, o kitur – kaip ir visas filmas, balansuoja ant absurdo ribos. Kvailiausias dalykas visame filme yra Bolivudo stiliaus dainos ir tas bjaurus DABINIMAS (net nežinau kaip pavadinti tą absurdišką veiksmą).

Kalbant apie vaidybą, tokio žanro filme kažkaip labai sunku išskirti aktorius už jų „aktorinius pasiekimus“. Gal išskirtiniau ir juokingiau atrodė Jamelis Debbouze’as, kuris ne kartą jau pasirodė tokio personažo kailyje. Iš esmės, jis tyčiojas pats iš savo ūgio, kaip Sethas Rogenas iš to, kad yra storas žydas. Vienu ar kitu atveju, tai buvo ne blogiausias veikėjas. Prie jo prisideda ir Aladiną suvaidinęs Kevas Adamsas. Iš esmės, daugiau apie kažką pasakyti ir nėra ką. Reikia pažiūrėti filmą ir suprasti. JEI JAU ŽIŪRĖSIT.

„Nauji Aladino nuotykiai“ yra filmas, kuris buvo geresnis nei tikėjaus. Buvau tikras, kad įžengsiu į labai prastą „Aladino“ kopiją, bet gavau nors ir turiniu silpną, bet iš esmės dar nežudantį prancūzų komedijos kūrinį. Taip, tai nėra geras filmas, tai nėra gera prancūzų komedija. Bet, jei kažkada džiaugėtės „Asterikso ir Obelikso“ nuotykiais ar mėgstate tą prancūzišką absurdiškumo prieskonį, gal ir pasijuoksite. Bet tik gal. Geriau palaukti tikrojo Aladino.

4.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
3.0
Režisūra
4.0
Kinematografija
6.0
Garso takelis
4.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
5.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles