Juliette Binoche pirmininkaus 2019 m. Berlinalės žiuri

Juliette Binoche pirmininkaus 2019 m. Berlinalės žiuri

Prancūzų aktorė Oskaro laureatė Juliette Binoche pirmininkaus 69-ojo Tarptautinio Berlyno kino festivalio žiuri – tokią informaciją oficialiai išplatino Berlinalės organizatoriai.

„Esu labai patenkintas, kad Juliette bus 2019 m. tarptautinės žiuri pirmininkė. Festivalis su ja yra susijęs stipriu ryšiu ir aš esu labai laimingas, kad ji grįžta į festivalį į tokią garbingą poziciją“, kalbėjo Berlinalės direktorius Dieteris Kosslickas.

„Ačiū už šią didžiulę garbę ir pakvietimą į jūsų paskutinę Berlinalę, mielas Dieteri, man tai reiškia nepaprastai daug! Jau laukiu specialaus susitikimo su visa žiuri ir imsiuosi šių pareigų rūpestingai ir su džiaugsmu“, savo ruožtu komentavo J. Binoche.

J. Binoche yra viena labiausiai pripažintų aktorių visame pasaulyje. Ji pelnė tiek žiūrovų, tiek kritikų simpatijas, suvaidinusi daugiau kaip 70 filmų, ir buvo įvertinta gausybe nominacijų ir apdovanojimų. Ji yra pirmoji europietė aktorė, gavusi apdovanojimus Berlyno, Venecijos ir Kanų tarptautiniuose festivaliuose.

Pradėjusi 1983 m. Pascalio Kané režisuotame filme „Liberty Belle“, netrukus ji buvo pastebėta kaip talentinga kylanti aktorė Jeano-Luco Godardo juostoje „Sveika, Marija“ (pranc. „Je vous salue, Marie“, 1984 m.). Po metų J. Binoche gavo pirmąjį pagrindinį vaidmenį André Téchiné filme „Pasimatymas“ (pranc. „Rendez-vous“, 1985 m.), už kurį ji sulaukė pirmojo įvertinimo – Prancūzijos spaudos teikiamo Romy Schneider prizo. Jos pirmasis filmas bendradarbiaujant su režisieriumi Leosu Caraxu „Blogas kraujas“ (pranc. „Mauvais sang“, 1986 m.) parodytas 1987 m. Berlinalės konkursinėje programoje.

Tarptautinio pripažinimo ji sulaukė nusifilmavusi Philipo Kaufmano režisuotoje juostoje „Nepakeliama būties lengvybė“ (angl. „The Unbearable Lightness of Being“, 1988 m.) – čekų kilmės rašytojo Milano Kunderos garsaus romano tuo pačiu pavadinimu ekranizacijoje.  Nuo tada J. Binoche tęsė savo darbus tarptautiniuose projektuose, tiek amerikietiškuose, tiek europietiškuose. Jos antrasis filmas pas L. Caraxą „Pont Neuf meilužiai“ (pranc. „Les amants du Pont-Neuf“, 1991 m.) 1992 m. buvo parodytas Berlinalės „Forumo“ programoje.

1993 m. Venecijoje ji apdovanota Coppa Volpi prizu už vaidmenį Krzystofo Kieślowskio juostoje „Trys spalvos: mėlyna“ (pranc. „Trois Couleurs: Bleu“), už kurį vėliau dar buvo įvertinta Cezario apdovanojimu gimtinėje. Tais pačiais metais iš Berlyno festivalio ji parsivežė Berlinalės kamerą – tai apdovanojimas, teikiamas toms asmenybėms, su kuriomis festivalis jaučia ypatingą ryšį – tokiu būdu atsidėkojama tiems, kurie tapo itin gerais festivalio draugais ir rėmėjais.

1997 m. J.  Binoche apdovanojimų lentyną papildė iš karto trys itin svarbūs prizai: už prancūzakalbės kanadietės seselės vaidmenį Anthony Minghellos filme „Anglas ligonis“ (angl. „English Patient“, 1996 m.) ji buvo įvertinta Sidabriniu lokiu Berlinalėje, bei gavo BAFTA ir Oskarą.

Per savo ilgą ir spalvingą karjerą J. Binoche dirbo su gausybe žinomų režisierių ir aktorių. Lasse‘ės Hallströmo režisuotoje Joannos Harris romano „Šokoladas“ (angl. „Chocolat“, 2000 m.) ekranizacijoje, kuri buvo rodyta 2001 m. Berlinalės konkursinėje programoje, J. Binoche vaidino kartu su Holivudo žvaigžde Johnny Deppu. 2004 m. ji vėl pagerbė Berlinalės konkursinės programos ekranus, pasirodydama Johno Boormano filme „Mano kaukolės šalis“ (angl. „Country of My Skull“), kuriame vaidino kartu su Samueliu L. Jacksonu.

200 8 m. pasirodžiusi iraniečio Abbaso Kiarostamio juostoje „Širin“ (pers. „Shirin“) vėliau ji tęsė savo bendradarbiavimą su šiuo režisieriumi ir 2010 m. už vaidmenį jo filme „Patvirtinta kopija“ (pranc. „Copie conforme“) Kanuose ji buvo pripažinta geriausia aktore. 2012 m. ji atliko pagrindinį vaidmenį lenkų režisierės Małgorzatos Szumowskos filme „Jos“ (pranc. „Elles“) – juosta buvo rodyta Berlinalės „Panoramos“ programoje. 2013 m. Į Berlinalės konkursinę programą įtraukta Bruno Dumont’o režisuota biografinė juosta „Kamilė Klodel, 1915“ (pranc. „Camille Claudel, 1915”), kur J. Binoche suvaidino talentingąją tragiško likimo skulptorę. Kol kas šviežiausias jos pasirodymas Berlinalėje buvo 2015 m. – J. Binoche buvo galima išvysti ispanės Isabelės Coixet režisuotoje juostoje „Niekas nenori nakties“ (isp. „Nadie quiere la noche“).

Naujausi aktorės filmai – Claire Denis „Gyvenimas aukštumoje“ (angl. „High Life“, 2018 m.) ir Olivier Assayas‘o „Dvigubi gyvenimai“ (pranc. „Doubles vies“, 2018 m.) buvo rodyti tarptautiniuose festivaliuose.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles