Šiemet į Oskarų geriausio filmo užsienio kalba kategoriją pateikti 87 šalių filmai. Jau visai netrukus bus skelbiamas trumpasis sąrašas, į kurį pateks devyni filmai, toliau tęsiantys kovą dėl apdovanojimų. Tačiau pasirodo ir išankstinių spėjimų ir prognozių. Nenuostabu, kad jau dabar ryškėja kai kurie favoritai, kurių pavadinimus, tikėtina, išvysime ne tik trumpajame sąraše, bet ir tarp nominantų.
Užsienio šaltiniai kol kas beveik nesiginčija tik dėl dviejų filmų – Kanuose už geriausią režisūrą apdovanoto Pawelo Pawlikowskio režisuoto „Šaltojo karo“ (lenk. „Zimna voina“) (Lenkija) ir Venecijoje Auksinį liūtą laimėjusios Alfonso Cuaróno juostos „Roma“ (Meksika).
Taip pat pakankamai stipriai vertinamas Auksine palmės šakele Kanuose apdovanotas Hirakazu Kor-Eda filmas „Vagiliautojai“ (jap. „Manbiki kazoku“) (Japonija), ten pat žiuri prizą laimėjusi Nadine Labaki juosta „Kafarnaumas“ (pranc. „Capernaum“) (Libanas).
Vėliau net ir kalbant apie ryškius favoritus nuomonės išsiskiria. Minimi tokie filmai kaip „Riba“ (šved. „Gräns“, Švedija), Kanuose laimėjusi paralelinės konkursinės programos „Ypatingas žvilgsnis“ (pranc. „Un certain regard“) apdovanojimą, „Vasaros paukščiai“ (isp. „Pájaros de verano“, Kolumbija), Kanuose FIPRESCI prizą laimėjęs ir daug palankių atsiliepimų sulaukęs konkursinės programos dalyvis „Degantis“ (kor. „Beoning“, Pietų Korėja), debiutinis Gustavo Möllerio filmas „Kaltė“ (dan. „Den skyldige“, Danija), Kanuose už geriausią aktoriaus pasirodymą apdovanotas Mateo Garrone „Dogman“ (Italija) ir pernykščiame Kanų festivalyje rodytas, o vėliau ir BAFTA apdovanojimą geriausio debiuto kategorijoje laimėjęs filmas „Aš nesu ragana“ (angl. „I Am Not a Witch“, Didžioji Britanija). Net ir čia kai kurie filmai „migruoja“ – vieni juos laiko tvirtais favoritais, kiti juos priskiria prie šiek tiek silpnesnių, bet vis tiek stiprių konkurentų, o kai kuriuos kartais iš viso pamirštama paminėti.
Įdomu tai, kad „IndieWire“ pamini ir Lietuvos kandidatą – Arūno Matelio dokumentinę juostą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Nors lietuviško filmo pavadinimas įtrauktas tik į didelio siurprizo sąrašą ir, žinoma, spėjimai ir telieka tik spėjimais, galima pasidžiaugti bent tuo, kad šiemetinio mūsų kandidato galimybės eiti šiek tiek toliau vertinamos geriau, nei likusių 59 kandidatų. Kita vertus, A. Matelio filmas iš karto kandidatuoja tiek į šią, tiek į geriausio dokumentinio filmo kategoriją, tad net jei nepavyks nustebinti pasaulio geriausio filmo kategorijoje, dar lieka dokumentika. Bet kad ir kaip būtų, toks lietuviško filmo paminėjimas, už borto paliekant daugiau kaip pusę kitų kandidatų, leidžia tikėti, kad galbūt lietuviškas kinas eina teisinga linkme ir kad pagaliau turime kandidatą, kuris įdomus ne tik mums patiems, bet ir kitų šalių žiūrovams. Tad belieka „Nuostabiesiems lūzeriams“ sėkmės, o iki trumpojo sąrašo paskelbimo laukti liko visai nebedaug.
