Kiekvienas straipsnis, kurį perskaitysite apie naująją „Netflix“ komediją „Unbreakable Kimmy Schmidt“, paminės serialą „30 Rock“. Ir kodėl neturėtų? Jį sukūrė ta pati kūrybinė komanda, sudaryta iš nuostabiosios Tinos Fey ir kelių kitų to paties serialo scenaristų, tokių kaip Robertas Carlockas ar Davidas Mineris. Kadangi šie vardai jums turbūt reiškia nedaug, galiu pasakyti tiek, kad bet kokia komedija, kuri yra lyginama su „30 Rock“, turėtų šokinėti iš džiaugsmo, nes humoro pasaulyje tai yra vienas iš didžiausių įmanomų komplimentų.
Tačiau visas „Unbreakable Kimmy Schmidt“ grožis yra ta pati tobulai atidirbta „30 Rock“ atmosfera, net jeigu ir istorija čia yra kardinaliai kitokia. Serialas pasakoja apie nenugalimąją Kimę (Ellie Kemper), kuri, kartu su trimis kitomis moterimis, po penkiolikos metų yra išlaisvinama iš požeminio bunkerio. Ir jos ten buvo įkalintos, daugiau ar mažiau, savo noru – merginos patikėjo neaiškiu vieno kulto įkūrėju, kad jie privalo pasislėpti nuo artėjančios apokalipsės, ir jeigu ne laimingas atsitiktinumas, jos ten būtų ir baigusios savo gyvenimą.
Priešingai nei galima pagalvoti iš pradžių, komedija nesikoncentruoja į tai, kokios pasenusios yra Kimės žinios apie populiariąją kultūrą ar šiaip visą aplinkinį gyvenimą, nes daug metų po žeme praleidęs žmogus tokiais dalykais tikrai stebėtųsi. Šita komedijos forma yra naudojama, tačiau ja nėra piktnaudžiaujama, o paskutinėse pirmo sezono serijose ji išvis yra daugiau ar mažiau apleidžiama. „Unbreakable Kimmy Schmidt“ kur kas įdomiau yra tai, kaip suaugusi moteris su ribota gyvenimo patirtimi verčiasi gyvendama Niujorke.
O Niujorkas, kaip visada, čia tampa atskiru veikėju. Kimei po truputį susitvarkant gyvenimą ir apsigyvenus abejotiname rajone, į jos gyvenimą įsitraukia vis daugiau keistų žmonių. Pagrindinis jų – juodaodis gėjus Taitusas (Tituss Burgess), svajojantis tapti didžiausia Brodvėjaus ar šiaip pramogų pasaulio įžymybe, tačiau dėl to nedarantis absoliučiai nieko. Iš pradžių Kimę kaip savo kambariokę priimantis tik dėl finansinių sumetimų, ilgainiui jis tampa geriausiu jos draugu ir vieninteliu žmogumi, kuriam ji gali papasakoti savo kraupią istoriją.
Ne ką mažiau linksma yra ir naujojo Kimės buto šeimininkė Lilian (Carol Kane), pagyvenusi moteris, kurią pagal išvaizdą galima būtų sulyginti su „Simpsonų“ veikėja, turinčia keliasdešimt kačių, tačiau be savo beprotiškų minčių ji kartu turi daugiausiai išminties iš visų serialo veikėjų.
Ir turbūt tai mane visame šiame seriale labiausiai ir žavi. „Unbreakable Kimmy Schmidt“ yra, be jokios abejonės, komedija. Ne dabar vis labiau populiarėjanti dramedy, suderinanti komediją su drama, bet tikrų tikriausia komedija, kur surimtėjimo nėra nei vienoje scenoje(*). Ir net jeigu veikėjai čia yra visų pirma įrankiai žiūrovams perduoti tam tikro žanro komediją, jie yra įdomūs ir turintys savas istorijas, ir niekad neįkrentantys į banalius stereotipus. Serialas smaginasi tuo, kad Taitusas yra ir juodaodis, ir gėjus, kas nėra toks jau retas derinys, tačiau Niujorko gyventojams jis priimtiniau atrodo tuomet, kai persirengia vilkolakiu, kas yra geriausias komedijos ir socialinių problemų suderinimas. Vėlgi, „Unbreakable Kimmy Schmidt“ tuo nepiktnaudžiauja, tačiau šitas serialas yra sukurtas neabejotinų profesionalų.
(*) Net ir tos pusiau rimtos scenos, kuriose serialas bando atkreipti dėmesį į tai, jog Kimė tikrai praleido geriausius savo gyvenimo metus po žeme, yra tragikomiškos, leidžiančios žiūrovams patiems suprasti, kokius padarinius tai turi jos gyvenime ir nebandančios moralizuoti.
Tai jaučiasi nuo pat pirmųjų scenų. Grynos, tradicinės komedijos prasme „Unbreakable Kimmy Schmidt“ gali būti stipriausias 2015 metų serialas. Aišku, tai priklauso nuo to, kaip jūs apibrėšite tradicinę komediją. Kadangi tai yra kur kas subjektyvesnis dalykas nei dramos, man tai asocijuojasi su tuo, kokios netikėtos ir tuo pačiu gyvenime stipriai pritaikomos citatos čia dominuoja, ir tai, kiek jos mane priverčia juoktis. Šia prasme serialas yra nenugalimas.
Paprastai žiūrėdamas komedijas aš stengiuosi užsirašinėti įsimintiniausias citatas, bet šitame seriale tai buvo neįmanoma, nes nespėjus užsirašyti vienos išnirdavo jau kita, ir čia turbūt buvo man mažiausiai patikusi „Unbreakable Kimmy Schmidt“ žiūrėjimo dalis. Kitaip sakant, kritikuoti šį serialą yra praktiškai neįmanoma. Ir, kai pagalvoji, jis galėjo neišvysti dienos šviesos, kadangi jį iš pradžių kūrusi NBC televizija serialo išvis atsisakė, o jį išgelbėjo tik gerieji „Netflix“ žmonės, jau užsakę ir antrąjį sezoną.
Siužeto prasme komedija nėra stipri ar, veikiau, tiesiog į tai nesikoncentruojanti. Siužeto čia yra tiek, kad serialas galėtų šokinėti nuo vienų veikėjų prie kitų ir pakeistų savo ritmą bei komedijos tipą, nieko daugiau. Tiesa, paskutinės kelios pirmojo sezono serijos yra tampriai susijusios tarpusavyje, tačiau tas sąryšis vėlgi yra svarbesnis dėl savo temų, ne dėl įvykių. „Unbreakable Kimmy Schmidt“ tiesiog didžiuojasi savo veikėjais ir nekreipia dėmesio į istorijų novatoriškumą ar išskirtinumą.
Galų gale, „Unbreakable Kimmy Schmidt“ yra visapusiškai stiprus serialas. Čia yra tarytum viena po kitos taisyklingai išsirikiavusios komedijos planetos, suteikiančios serialui visus jam reikalingus kozirius ir visas galimybes tapti geriausiu iš geriausiųjų. Jau vien ką reiškia į serialą prisikviečiami garsiausi šių dienų aktoriai, per kelias minutes sugebantys pagrobti bet kokią sceną. Martinas Shortas, Nickas Krollas, Deanas Norrisas, Richardas Kindas, savo neeilinius komedijos talentus dar kartą pademonstruojantis Jonas Hammas ar ta pati Tina Fey čia daro stebuklus. Jums gali atrodyti, kad sugadinau jų pasirodymo smagumą ar siurprizą, bet šitie aktoriai čia gauna tokius darbus, kurių jūs patys lengvai neįsivaizduotumėte, ir jų pasirodymai jus tiesiog priblokš.
Tačiau tikroji serialo žvaigždė be konkurencijos yra Kimę įkūnijanti Ellie Kemper. Entuziastingą, optimistišką ir gyvenimu besidžiaugiančią, bet tuo pačiu Niujorkui per daug naivią veikėją vaidinanti Kemper yra neeilinis komedijos talentas. Jos akys tiesiog spinduliuoja ir, panašiai kaip Amy Poehler įkūnyta Leslė seriale „Parks and Recreation“, vietoje to, kad žiūrovai susinepatogintų pamatę tokią iš pirmo žvilgsnio paviršutinišką veikėją, ji visus ilgainiui įtikina, kad yra geriausia aktorė tokiam vaidmeniui ir be jos Kimė atrodytų visiškai kitaip.
Tai yra vienas iš žaviausių viso serialo elementų. Ant popieriaus jis yra paprastas ir netgi neoriginalus, tačiau Fey ir jos scenaristų komanda čia sukūrė tikrą komedijos dangų, su savomis keistenybėmis ir niekad nesustojančiu humoro tekėjimu (dėl ko kai kurie žiūrovai, nepripratę prie neįprastai greito ritmo, į visą šitą reikalą gali žiūrėti kiek atsargiau), kas po daugybės dramą bandančių imituoti komedijų yra neeilinė atgaiva.
