Nuostabioji moteris

Prieš daugiau nei septyniasdešimt metų pirmą kartą pasirodžiusi Nuostabioji moteris pagaliau gavo savo asmeninį filmą. Nors yra viena pagrindinių „DC“ komiksų veikėjų ir priklauso vadinamajai „trejybei“, kartu su Betmenu ir Supermenu, jai reikėjo laukti daug daugiau laiko nei pagrindiniams komiksų bendražygiams, kol pasiekė didžiuosius ekranus. „Nuostabioji moteris“ (angl. „Wonder Woman“) buvo ne tik šios veikėjos kinematografinis debiutas. Tai taip pat buvo filmas, kuris turėjo suteikti postūmį kol kas nelabai sėkmingai važiuojančiai „DC“ kino visatos mašinai. Ir, atrodo, jog po 14 metų į didijį kiną sugrįžusi režisierė Patty Jenkins, kartu su visa komanda, susitvarkė su nelengvu uždaviniu.

Atskirtoje  nuo viso pasaulio Temiskiros saloje gyvena karingųjų amazonių gentis, vadovaujama karalienės Hipolitos (akt. Connie Nielsen) ir talentingos karvedės Antiopės (akt. Robin Wright). Nuo mažumės treniruotis ir tapti puikia kovotoja nori ir karalienės dukra princesė Diana (akt. Gal Gadot, o Dianą vaikystėje suvaidino aktorės Lilly Aspel ir Emily Carey). Po daugelio metų Diana jau užaugusi ir subrendusi moteris, puikiai treniruota kovotoja, kuri vis dar nežino kokią jėga slepia savyje. Vieną dieną prie salos į jūrą nukrenta lėktuvas. Dianos išgelbėtas lakūnas Styvas Trevoras (akt. akt. Chrisas Pine‘as) papasakoja amazonėms apie pasaulyje vykstantį Pirmąjį pasaulinį karą. Diana nusprendžia vykti kartu su Styvu ir padėti užbaigti milijonus gyvybių kainavusį karą.

Prieš keletą metų „Nuostabioji moteris“ tikrai nebuvo ypatingai laukiamas filmas ir daugelis į šį projektą žiūrėjo skeptiškai. Ir ne veltui, nes tam buvo nemažai racionalių priežasčių. Pirmiausia, Nuotabioji moteris nėra tokia žinoma veikėja kaip jos kolegos Betmenas ar Supermenas. Žinoma, Jungtinėse Valstijose, kuriose komiksų bei superdidvyrių kultūra yra labai populiari, Nuostabioji moteris yra visiems puikiai pažįstama veikėja. Tačiau kituose kraštuose, o ypač mūsų regione, ši karinga amazonė nėra populiari, tad filmas apie ją tikrai nebuvo laukiamiausių filmų sąrašo viršūnėje.

Nerimo dėl projekto sėkmės pasėjo ir ne pati sėkmingiausia filmų pagal „DC“ komiksus istorija. Išleidus „Tamsos riterio sugrįžimą“ (angl. „The Dark Knight Rises“) ir užbaigus Christopherio Nolano „Tamsos riterio“ (angl. „The Dark Knight) trilogiją, vieną geriausių šio amžiaus kino trilogijų, „DC“ ir „Warner Bros“ pagrindinės galvos nusprendė eiti jau pramintu taku. Buvo norima sukurti komiksų veikėjus apjungsiančią kinematografinę visatą ir konkuruoti su tokią strategiją pasirinkusiais pagrindiniais „DC“ konkurentais „Marvel“. Tačiau pradžia sėkminga nebuvo. „Žmogus iš plieno“ (angl. „Man of Steel“) sulaukė nemažai kritikos net iš užkietėjusių Supermeno gerbėjų, tačiau šis filmas dar buvo sutiktas pakankamai šiltai. „Betmenas prieš Supermeną: Teisingumo aušra“ (angl. „Batman v Superman: Dawn of Justice“) sulaukė daugybės priekaištų ir kai kurių kritikų bei žiūrovų buvo visiškai sumaišytas su žemėmis (nors, verta paminėti, kad jei kino teatruose būtų buvusi rodoma režisieriaus versija, filmas tikrai būtų sulaukęs daug mažiau kritikos). Įsivažiuoti „DC“ komiksų ekranizacijoms nepadėjo ir „Savižudžių būrys“ (angl. „Suicide Squad“). Tad nenuostabu, jog po serijos kluptelėjimų, dalis kino gerbėjų atsargiai žvelgė į naują „DC“ kino projektą. Vis tik, tenka pripažinti, jog nors ir tie filmai nebuvo palankiai sutikti kritikų ir žiūrovų tarpe, jie atnešė nemažus kapšus pinigų, o tai tikrai nesustabdė planų vystyti šią bendrą visatą.

Tačiau daugiausiai įtarumo, liūdesio ir pykčio 2013 metų pabaigoje ir 2014 metų metų pradžioje sukėlė viena pavardė – Gal Gadot. Izraelio aktorės ir modelio pasirinkimas sukėlė nemažą neigiamų emocijų pliūpsnį. Buvo kritikuojama, jog pasirinkta nepatyrusi ir nelabai populiari aktorė, pirštu buvo bedama ir į fizinį aktorės ir veikėjos nepanašumą. Gyvename tokiu laikmečiu, kai internete sukurti peticiją lengviau nei padaryti bankinį pavedimą, tad pasirodė ir keletas prašymų su parašais studijai atšaukti savo sprendimą. Vis tik šįkart, kaip ir Heatho Ledgeri ar Beno Afllecko atvejais, kritikams teko užčiaupti burnas. Po „Betmeno prieš Supermeną“ daugelis trumpą, bet efektingą Gal Gadot pasirodymą vadino geriausiu to filmo elementu. Po pirmojo Nuostabiosios moters įžengimo į kino ekranus, lydint majestotiškai teminei muzikai (https://www.youtube.com/watch?v=Gw_o7XUX3fg), daugelio žmonių noras pamatyti solinį veikėjos filmą augo kaip ant mielių. Ir štai, „Nuostabioji moteris“ pasiekė mūsų ekranus.

„Nuostabioji moteris“ gerai padaro tai, ką ir privalo padaryti veikėjo debiutas kine – pristatyti veikėją. Jau matėme kaip kažkoks nepažintas kosminis objektas nukrenta Džonatano ir Martos Kentų kieme. Ne vieną kartą liūdėjome už dėdės Beno ar Tomo ir Martos (vėl Marta?) Veinų mirtis. Tačiau Nuostabiosios moters kilmė daugeliui nebuvo iki galo aiškus laukas. Filme aiškiai ir nenuobodžiai mums pristatoma amazonių kilmė, jų salos susikūrimas, pačios Dianos augimas. Siužeto vystymas toliau tvarkingai plaukia ir persikėlus į karo alinamą Europą. Visoms pasakojimo dalims buvo pakankamai laiko išsiplėtoti, tačiau nebuvo užsistovima vietoje. Juostos istorijos struktūra pavydėtinai tiksliai proporcingai paskirstyta.

„DC“ taip pat pasimokė po „Betmeno prieš Supermeną“, jog anonsuose nereikėtų atskleisti svarbių pabaigoje esančių siužeto vingių. „Nuostabiosios moters“ kulminacijoje yra keletas kabliukų, kurie nebūtų padarę tokio įspūdžio, jei tai būtų buvę atskleista reklaminės kampanijos metu. O tokie netikėtumai tik prideda kūriniui įdomumo.

Pastarieji pagal „DC“ komiksus sukurti filmai buvo kritikuojami dėl per tamsaus savo tono ir per rimtos nuotaikos. Dažnai tokia kritika sekdavo lyginant su „Marvel“ filmais, kuriuose šviesos, visomis pasmėmis, yra daugiau. Nors kartais ta kritika atrodydavo ne iki galo pamatuota, nes ir komiksai, medžiaga, kuria remiamasi statant filmus, pasižymi tamsumu ir niūrumu, „Nuostabiosios moters“ kūrėjai atsižvelgė į kritikų pastebėjimus. Filme suderinamos rimtos temos ir veikėjams tenkantys išbandymai su žiupsneliu nuotaikingo humoro. Tačiau filmas nuo to netampa komedija. Vietoje ir laiku panaudotos komiškos situacijos ar replikos neužgožia brutalumo ir sudėtingų situacijų sprendimų, be kurių kare neįmano apsieiti.

Vis tik pagrindinės filmo nešamos žinios yra kiek per daug aiškiai išsakomos ir kelis kartus kartojamos pagrindinės veikėjos lūpomis. Atrodytų, iš pačio siužeto mes galime suprasti kūrėjų siunčiamas žinutes, tad tas žodinis užtvirtinimas kartais nuskambėdavo per daug saldžiai ir neskaniai. Visgi, jei „Žmoguje iš plieno“ žmonėms pritrūko Supermeno skleidžiamos vilties, tai čia jos nestigo. Pagrindinė veikėja įkūnijo visas savybes, kurios ateina į galvą, pagalvojus apie superdidvyrius.

Filme netrūksta ir veiksmo, kuris tikrai pamalonina akį. Tenka pripažinti, jog pastarosios „DC“ ekranizacijos pasižymi meistriškai nufilmuotomis kovos scenomis. Jeigu galvojote, kad niekas neperspjaus praėjusiais metais matyto Betmeno benefiso sandėlyje, galvokite iš naujo. Gal Gadot spardo blogiečiams sėdimąsias labai efektingai, o kovų choreografija atima amą. Čia susipina daugybė komponentų: puikus kameros darbas, tobulai atidirbta kovos technika, muzika, montažas. Viskas susipina į efektingą darinį. O apie tokias epines scenas, kaip pirmasis Dianos išėjimas į frontą, net nėra ką kalbėti. Puiku!

Pagyrų nusipelnė ir aktorių kolektyvo pasirodymas. Ne visi, tačiau pirmiausia apie nusipelniusius. Jeigu dar buvo abejojančių, tai dabar, tikriausiai, nerasime žmogaus, kuris ką nors kitą įsivaizduotų pagrindiniame vaidmenyje nei Gal Gadot. Ji nevaidino Nuostabiosios moters, ji buvo Nuostabioji moteris. Net neverta kalbėti, kad va, pirmasis filmas apie moterį didvyrę, kaip gerai čia pasirodė ir pan. Gal Gadot įkūnyta veikėja deda į pavėsį daugelį pagrindinių komiksinių filmų personažų. Ne dėl to, kad ji moteris, o dėl to kad tai vienas „kiečiausių“ pasirodymų per daugelį metų šioje jau kiek išsikvepiančioje sferoje. Ir reikia padėkoti daugelio „velniop“ pasiųstam Zackui Snyderiui, kuris nemažai prisidėjo, jog būtent ši aktorė suvaidintų Dianą.

Gero žodžio nusipelno ir jos ekrano partneris Chrisas Pine‘as. Tai aktorius, kuriam tai tikrai nebuvo pirmas didelio biudžeto projektas, ir net ne jis buvo pagrindinė filmo figūra. Tačiau galima nepabijoti ir pamąstyti, ar nepamatėme geriausio šio aktoriaus pasirodymo karjeroje. Jis nebuvo tik garsesnis vardas filmo plakate ar pilkas veikėjas, papildantis pagrindinę filmo heroję. Jo įkūnijamas Styvas Trevoras buvo lygiavertė jėga Gal Gadot personažei, o tai, pažiūrėjus į epitetus ankstesnėje pastraipoje, yra mažų mažiausiai solidu. Puikiai veikė ir chemija tarp pagrindinių veikėjų, o tai taip pat suteikė nemažai žavesio.

Lengvesnio tipažo veikėjus įkūniję Saïdas Taghmaoui, Lucy Davis ir iš „Traukinių žymėjimo“ (angl. „Trainspotting“) pažįstamas Ewenas Bremneris taip pat įnešė savąjį prieskonį ir prisidėjo prie juostos žaismingumo. Nuožmiosios amazonės Connie Nielsen ir Robin Wright sugebėjo perduoti savo vaidinamų karių galybę. Apie savo puikius aktorinius sugebėjimus priminė ir Davidas Thewlisas. Pamačius jo pasirodymą šiame filme ir naujajame „Fargo“ sezone, supranti koks įvairiapusis aktorius.

Nuvylė pagrindinius juosto antagonistus įkūniję Danny‘is Hustonas ir Elena Anaya. Jų veikėjai buvo tokie „prėski“ ir standartiniai filmų blogiukai, kad net nuobodu. O tas piktadariškas juokas vienoje filmo scenoje ne tiek nuvylė, kiek net supykdė.

Daug gražių žodžių apie šį filmą nebūtų buvę pasakyta, jei ne juostos režisierė Patty Jenkins. Kino kūrėja po keturiolikos metų grįžo į kiną, tame tarpe padirbėjusi su keliais televizijos projektais. Neturėjusi patirties didelio biudžeto projekte, ši moteris sustygavo viską puikiai, dėl ko ir turime tokį kokybišką projektą.

Gal kiek ir per daug ditirambų šio teksto autorius išsakė „Nuotabiajai moteriai“. Vis tik, mano manymu, pelnytai. Tik nesusidarykite nuomonės, jog šis filmas yra kažkoks revoliucinis kūrinys ar šedevras. Tikrai ne. Ši istorija eina jau seniai (o kai kalbame apie seniai, tai ne prieš kelis dešimtmečius, o prieš keletą šimtmečių) pramintu taku ir atitinka visus veikėjo tapimo herojumi kelionės etapus, kuriuos praėjusiame amžiuje įvardijo ne vienas literatūrą, mitologiją ir epus tyręs mokslininkas. „Nuostabioji moteris“ neišrado dviračio, tačiau toks ir nebuvo filmo tikslas. Gal kiek šabloniškas, gal kiek per paprastas, tačiau filmas yra kokybiškas ir solidus pramoginio kino produktas. Būtent to ir reikėjo pasimetusiai „DC“ kino visatai. Diana Prince atnešė viltį ne tik žmonėms vakarų fronte, bet ir kino gerbėjams, jog su „DC“ komiksų ekranizacijomis viskas bus gerai. Ar ta viltis išsipildys, pamatysime artimiausioje ateityje. O dabar galime mėgautis kūriniu, kuris rimtai pretenduoja į geriausio vasaros filmo vardą.