Ar pastebėjote keistą tendenciją – rusų kino kūrėjai masiškai plagijuoja Holivudinius filmus ir adaptuoja juos savo rinkai, o amerikiečiai, savo ruožtu, kuria filmus, kuriuose vienaip ar kitaip kovoja su blogiečiais iš rytų. Į pastarosios kovos gretas stoja abejotinos kokybės kino projektais garsėjantis režisierius Donovanas Marshas ir pristato trilerį „Operacija: Hunter Killer“ (anl. „Hunter Killer“). Plačiuosiuose ekranuose pasirodžiusi juosta nukels į tamsiąsias vandenyno gelmes bei leis atsidurti pavojingoje priešo teritorijoje.
Siužetas
Rusijos gynybos ministras Durovas suorganizuoja perversmą ir pagrobia prezidentą Zakariną, tuo tarpu amerikiečiai supratę, kad pasaulis atsidūrė ant trečiojo pasaulinio karo slenksčio imasi veiksmų ir išsiunčia dvi specialiųjų pajėgų grupuotes išvaduoti pagrobtąjį prezidentą. Viena jų – povandeninio laivo įgula, kurios kapitonas visko matęs ir patyręs – Džo Glasas, kitas būrys „SEAL“ gelbėjimo operaciją vykdo sausumoje. Atsidūrę priešo teritorijoje, kariai supranta, kad pasaulio likimas tik jų rankose.
Filmo vidus
Kaip veiksmo filmų gerbėja, leidžiu sau atlaidžiau vertinti šio žanro filmus, kai rašau recenzijas, nes na kam nepatinka gera ir kokybiška „šaudo – gaudo, bėga – muša“ pramoga kine. Tačiau šį kartą tektų visą atlaidumą palikti už durų, norint pritempti šią juosta bent iki vidutiniško lygio reginio. Veiksmo šiame filme tikrai yra, tačiau jo pateikimas labai vienasluoksnis – tarsi būtų vientisa masė, neturinti nei pradžios, nei pabaigos. O tas vientisumas augina begalinį nuobodulį kino salės kėdėje.
Taip pat istorija nustebina siužetiniais vingiais ir nustebina ne gerąja prasme, nes viskas kas čia parodyta – jau kažkur matyta ir girdėta. Kaip kad amžina kova tarp amerikiečių ir rusų, įkvepiantis ir heroiškumu permirkęs pagrindinis herojus, kurio veido išraiška nekinta viso filmo metu, o pabaiga… na ją galite nuspėti vos pamatę filmo anonsą. Tad tokia tema kuriant veiksmo filmą ir norint kažką nustebinti, reikia neeilinio talento ir dar kietesnio scenarijaus. Deja, šis filmas nenusisekė nei vienu aspektu – siužetas neįdomus, vaidyba paviršutinė, trukmė gerokai per ilga, techninė filmo pusė atsilieka geriausiu atveju bent dešimtmetį, o kur dar tas, ausis skaudinantis rusiškas akcentas. Iš visos filmo „Operacija: Hunter Killer“ mėsmalės, galima būtų sukurti net tris neblogus filmus: pirmasis galėtų būti apie povandeninius laivus ir jų vykdomas misijas, kitas apie „SEAL“ karinių operacijų būrį, na o trečiasis – apie eilinį rusų ir amerikiečių nepasidalinimą „smėlio dėže“. Taigi išgrynintas scenarijus ir tiesi siužetinė linija būtų išgelbėjusi šį filmą, tačiau jis nuskendo kartu su pamuštu rusų povandeniniu laivu.
Aktorių pasirodymas
Juostos pagrindinis veidas – Gerardas Butleris, tik deja, nei jo veido išraiška, nei emocijos nesikeičia nuo 2013-aisiais pasirodžiusio trilerio „Olimpo apgultis“ (angl. „Olympus Has Fallen“). Tad jei per pastarąjį penkmetį matėte nors vieną filmą su G. Butleriu, šioje juostoje nieko naujo neišvysite, tik tą patį jo primerktų akių ir kreivos šypsenėlės benefisą. Bei sprendžiant pagal kitus aktoriaus vaidybinius pasirinkimus jis dar ilgai tęs „kiečiausias bičas filme“ kelionę.
Sunku patikėti, kad Oskaro statulėlės laureatas Gary‘is Oldmanas vaidino šiame filme ir aš slapta tikiuosi, kad jis ten pateko ne savo noru – tai ką iš jo padarė prastas scenarijus, buvo sunku žiūrėti. Jo herojus buvo nevaldomas isterijos įsikūnijimas. Ir buvo labai gaila, nes ko jau ko, bet G. Oldmano talento taip švaistyti nederėtų.
Apie likusius aktorinius pasirodymus nėra nė ką ir kalbėti, o ypač apie spindinčių akyčių savininko Commono benefisą – blanku ir niekuo neišsiskiria. Tačiau gaivesnį oro gurkšnį dovanoja jaunasis aktorius Zane‘as Holtzas. Ir nepaisant skylėtos siužetinės linijos, jis pasirodė puikiai bei savo vaidmenį išpildė.
Techninė juostos pusė
Niūrios spalvos ir povandeninė monotonija prikišo nemažai pagalių kūrėjams į ratus, specialieji efektai nėra įspūdingi ar verti pagyrų. Operatorius tiesiog dirbo savo darbą neįdėdamas per daug pastangų, tačiau garso montažas tikras perlas šioje pelenų krūvoje. Povandeninių laivų garsai skambėjo grėsmingai taip sukurdami jaudinantį dalyvavimo efektą.
Pabaigai
Žinote tą, vos ne klasika tapusią veiksmo filmų kategoriją su Stevenu Seagalu arba Chucku Norrisu: medinė vaidyba ir nuo pradžios iki galo nuspėjamas siužetas su kalnu heroiškų kalbų? Tai panašu, kad „Operacija: Hunter Killer“ narsiai taikosi būtent į tokią kino filmų lentyną, kuri rekomenduoja išjungti smegenis ir įtempti raumenis.
