Ar žinote, kad… „Avinėlių tylėjimas“

Ar žinote, kad… „Avinėlių tylėjimas“

Šiemet vasario 14-ąją suėjo lygiai 25-eri metai nuo tada, kai pasirodė filmas „Avinėlių tylėjimas“ (angl. „The Silence of the Lambs“). Laimėjęs 5 Oskarus (geriausias filmas, geriausias režisierius, geriausia aktorė, geriausias aktorius, geriausias adaptuotas scenarijus), filmas padarė milžinišką įtaką – iš esmės FTB, svariai prisidėjusi prie šios juostos kūrimo, pasiekė savo tikslą, nes po „Avinėlių tylėjimo“ itin padaugėjo moterų, pareiškusių norą tapti FTB agentėmis. „Avinėlių tylėjimas“ laikomas vienu šiurpiausių filmų per visą istoriją, o Anthony Hopkinso suvaidintas, beje, lietuviškų šaknų turintis Hanibalas Lekteris yra pripažintas didžiausiu blogiuku, savo ruožtu Klarisė Starling taip pat patenka tarp reikšmingiausių ir įtakingiausių moteriškų personažų.

Po „Avinėlių tylėjimo“ Hanibalas Lekteris dar kelis kartus grįžo į kino ekranus. O šį savaitgalį kino teatruose pristatomas draminis trileris „Neištikimybė“ (angl. „Misconduct“), kuriame vėl galima išvysti serą Anthony Hopkinsą. Ko vertas jo naujausias filmas, kuriame jis pasirodo kartu su kita ekrano legenda Alu Pacino, jau galima įvertinti, tačiau kartu kviečiame prisiminti patį žinomiausią A. Hopkinso vaidmenį ir filmą „Avinėlių tylėjimas“ (angl. „The Silence of the Lambs“, 1991 m.).

1. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į visiems puikiai pažįstamą ir jau po truputį ikonišku tampantį filmo plakatą. Jame vaizduojama pagrindinį moters vaidmenį šiame filme atlikusi aktorė Jodie Foster, o jos lūpas dengia drugys kaukolėtasis sfinksas. Atidžiau įsižiūrėjus, ant drugio nugarėlės galima pamatyti kaukolę – tačiau kiek kitokią, nei sutinkama gamtoje. Dar įdėmiau ją patyrinėjus paaiškėja, kad tai ne kaukolė, o iš septynių nuogų moterų kūnų sudaryta kaukolę primenanti kompozicija. Ši idėja buvo pasiskolinta iš ispanų menininko Salvadoro Dali kūrinio „Mirties malonumas“ (lot. „In voluptas mors“). Septynių moterų kūnai simbolizuoja antagonisto nužudytas aukas.

silence_of_the_lambs_1

2. Filme epizodiškai šmėkšteli šios juostos režisierius Johnathanas Demme‘as, siaubo filmo „Gyvų numirėlių naktis“ (angl. „Night of the Living Dead“, 1968 m.) kūrėją George’ą A. Romero ir Populiariojo kino popiežiumi (angl. The Pope of Pop – Cinema) pravardžiuojamas Rogeris Cormanas, kuris „Avinėlių tylėjime“ vaidina ne ką kitą, o FTB vadovą Heideną Burke‘ą.

3. Praktiškai per visas dvidešimt penkias minutes, kurias ekrane matome Anthony Hoppkinsą, jis žvelgia tiesiai į kamerą, savo žvilgsniu tiesiog hipnotizuodamas žiūrovus. Vienu iš įkvėpimo šaltinių ruošiantis šiam vaidmeniui A. Hopkinsui tapo vienas jo draugas iš Londono – jis niekada nemirksėdavo ir tai nepaprastai nervindavo visus aplinkinius. Kitas įkvėpimo šaltinis – ropliai, kadangi jie mirksi tik tada, kai patys to nori ir daro tai sąmoningai. Hanibalas Lekteris filme sumirksi vos kelis kartus, bet tam tikrais momentais ir aiškiai sąmoningai.

silence_of_the_lambs_2

4. Savo ruožtu Klarisę Starling vaidinanti J. Foster visą laiką žvelgia šiek tiek pro šoną. Režisierius J. Demme‘as paaiškino, kad tai buvo daroma tam, kad žiūrovai viską matytų tarsi ne iš savo, o iš Klarisės pozicijos ir tokiu būdu labiau susitapatintų su ja.

silence_of_the_lambs_3

5. Laikinoje Hanibalo Lekterio kameroje galima pastebėti žurnalą „Bon Appétit“ (liet. „Gero apetito“) bei piešinį, akivaizdžiai įkvėptą tradicinės krikščioniškos Pietos kompozicijos – piešinyje Klarisė vaizduojama apkabinusi ėriuką.

silence_of_the_lambs_4

6. Po pabaigos titrų pasirodo portugališkas užrašas: „A luta continua“, verstinas kaip „kova tęsiasi“. Ta pati frazė pasirodo dar trijuose J. Demme‘o filmuose.

silence_of_the_lambs_5

7. Kadangi Hanibalas Lekteris buvo perkeltas iš Baltimorės, buvo planuojama jį aprengti geltonu ar oranžiniu kombinezonu, kuriais rengiami itin pavojingi nusikaltėliai. Tačiau A. Hopkinsas įtikino tiek režisierių J. Demme‘ą, tiek kostiumų dizainerę Coleen Atwood, kad personažas atrodys šaltesnis ir labiau keliantis nerimą, jei vilkės baltai. Vėliau A. Hopkinsas prisipažino, kad idėja kilo iš baimės, kurią jam kelia dantistai.

silence_of_the_lambs_6

8. Iš pradžių Bafalo Bilo šokio scenarijuje nebuvo, nors Thomas‘o Harris‘io romane, pagal kurį ir buvo statomas šis filmas, tai yra aprašyta. Šokis įtrauktas primygtinai reikalaujant aktoriui Tedui Levinui, kurio manymu ši scena yra esminė šio personažo atskleidimui.

9. Kaip ir su „Kasablanka“ (1942 m.), su filmu „Avinėlių tylėjimas“ siejama frazė, kuri iš tikrųjų pačioje juostoje nenuskamba. Dauguma žmonių vietoj garsiojo H. Lekterio pasisveikinimo: „Labas vakaras, Klarise“ (angl. „Good evening, Clarice“), cituoja „Labas, Klarise“ (angl. „Hello, Clarice“), nors „Avinėlių tylėjime“ toks pasisveikinimas nenuskamba. Šią frazę galima išgirsti „Avinėlių tylėjimo“ tęsinyje „Hanibalas“ (angl. „Hannibal“, 2001 m.) – pirmą kartą kalbėdamas telefonu su Klarise (kurią „Hanibale“ vaidino Julianne Moore) Hanibalas Lekteris pasisveikina būtent taip: „Labas, Klarise“. Gali būti, kad scenaristai taip pasielgė tyčia, norėdami įterpti užuominą apie neteisingai įsimintą eilutę iš originalaus filmo.

10. Pagal pirminę idėją filmas turėjo prasidėti scena, kurioje Klarisė Starling kartu su kitu agentu dalyvauja narkotikų siuntos sulaikymo operacijoje. Jie turėjo įsiveržti į patalpą ir sulaikyti keletą įtariamųjų, po to turėjo paaiškėti, kad visa tai tebuvo pratybos. J. Foster įtikino J. Demme‘ą atsisakyti šios minties, kadangi panaši scena kine jau buvo rodyta daugybę kartų. J. Foster pasiūlė, kad filmas prasidėtų rodant Klarisę, begančią per kliūčių ruožą. Narkotikų reido pratybų scena taip pat išliko filme, tačiau ji parodoma jau po pirmojo Klarisės ir Hanibalo pokalbio.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles