Šių metų pavasarį kino ekranus pasiekė turbūt geriausias Iksmenų filmas „Iksmenai: Praėjusios ateities dienos“, apjungęs geriausius serijos elementus ir pateikęs puikiai išpildytą, kupiną veiksmo išvyką po šios franšizės visatą. Norime jums pateikti įdomiausius faktus, susijusius su šio filmo kūrimu.

Kurdami naują filmą Iksmenų serijai kūrėjai pasirinko „Praėjusios ateities dienos“ (angl. „Days of Future Past“) istoriją, nes tai leido jiems suderinti visus tęstinumo neatitikimus tarp ankstesnių filmo serijos dalių. Kelionės laiku elementas taip pat leido aktoriams tiek iš originalios filmų serijos, tiek iš reboot‘o (koks buvo Iksmenai: Pirma klasė) būti viename filme kartu.

Pasirodęs tyzerinis anonsas sukėlė tokį susidomėjimą, kad režisierius Bryanas Singeris padarė precedento neturintį veiksmą – kitą dieną jis įrašė anonsui savo komentarus, paaiškinančius kai kurių scenų svarbą ir suteikiančius daugiau įžvalgų, ko tikėtis iš filmo.

Mėlyni požeminiai koridoriai ir Cerebro buvo vienintelės vietovės, kurios buvo panaudotos iš pirmojo filmo. Johnas Myhre‘as (filmo gamybos vadovas) teigė, kad tam net surado dvylikos metų senumo planus ir nupūtė nuo jų dulkes. Filme viskas pateikta naujai – tos pačios vietovės sugriautos, nuniokotos. Tačiau jau per pirmąją filmavimo dieną buvo smagu pradėti kurti naują nuotykį su tuo, kas buvo artima, bet, kartu, visiškai pasikeitę.

Pasak Bryano Singerio, jis turėjo dviejų valandų diskusiją su režisieriumi Jamesu Cameronu, sukūrusiu tokius kelionės laiku šedevrus, kaip „Terminatorius“ ( angl. „Terminator“, 1984 m.) ir „Terminatorius 2: Atpildo diena“ ( angl. „Terminator 2: Judgement day“, 1991 m.), apie tai, kaip kelionės laiku idėją padaryti įmanomą ir tinkančią šiam filmui.

Patrickas Stewartas ir Ianas McKellenas buvo išvykę ir ruošėsi savo spektakliui „Belaukiant Godo“, kai Bryanas Singeris su jais susisiekė ir paprašė atlikti Profesoriaus X ir Magneto roles filme. Pasako I. McKelleno, abu aktoriai buvo apstulbę dėl šio pasiūlymo – jie buvo įsitikinę, kad jų personažų rolės jau sukurtos Jamesui McAvoy‘ui ir Michaeliui Fasbenderiui. Jie manė, kad jie patys jau niekada nesugrįš prie šių personažų.

Filme „Ernis“ (angl. „Wolverine“, 2013) Loganas paskutinėje mūšio scenoje prarado savo nagus. Tačiau šiame filme ateities scenose mes galime juos matyti. Kadangi Loganas negimė su adamantiumo skeletu, jam galėjo regeneruotis tik kauliniai, o ne adamantiumo nagai. Tačiau režisierius Bryanas Singeris tam rado labai paprastą atsakymą – Magnetas. Režisierius teigė, kad Ernis ir Magnetas tuo metu jau nebebuvo priešininkai, tad Magnetas galėjo padėti ir padidino nagus iš Logano kūne esančio adamantiumo.

Įskaitant jo pasirodymą „Iksmenai: Pirma klasė“ (angl. „X-men: First Class“, 2011 m.), šiame filme tai buvo septintas Hugh Jackmano suvaidintas Logano personažas. Taip Hugh pagerino savo paties rekordą kaip aktoriaus, daugiausia kartų suvaidinusio tą patį komiksų herojų filmuose.

„Praėjusios ateities dienų“ komikse atgal į praeitį keliavo Kitė (Shadowcat). Tačiau šiame filme tai buvo Loganas. Kaip teigė scenarijaus autorius Simonas Kinbergas, Kitė ir šiam filmui buvo numatyta kaip keliautoja laiku, bet iš to nieko neišėjo – Kitei jauno Magneto ir Ksaviero laikais turėtų būti neįmanomi minus dvidešimt metų. Kaip atsakas į tai buvo pasirinktas Loganas – nesenstantis, nemirtingas personažas, kuris sujungė praeitį ir ateitį.

Pagal scenarijų Loganas 1973 metais turėjo pabusti apsivilkęs vyriškais apatiniais. Tačiau Hugh Jackmanas nesutiko ir pareiškė, kad nori pabusti nuogas. „Australijoje, jeigu tu pabundi prie tikrai gerai atrodančios merginos, tu tikrai neišlipi iš lovos apsivilkęs apatiniais ar prisidengęs dar kuo nors!”, – teigė aktorius.

Pasak Peterio Dinklage‘o, Bryanas Singeris pasirinko jį suvaidinti filme Boliverį Traską dėl jo ūgio. Kaip teigė pats Peteris: „Su savo dvarfizmu, aš esu šiek tiek mutantas. Aš negaliu judinti metalo ar dar ko nors, bet galvojau apie tai, kaip neapykantą sau. Giliai viduje Traskas yra gana jautrus šiam savo bruožui.“

Kuriant Traską režisieriui Bryanui Singeriui įkvėpimo šaltinis buvo Adolfas Hitleris. „Kaip Hitleris naudojosi žydais lyg atpirkimo ožiais norėdamas sujungti Europą, taip ir Traskas daro tą patį kaltindamas mutantus. Tik jis nėra aukštas, tobulų šviesių plaukų arijus. Jis – mažas, juokingai atrodantis veikėjas!“

Trasko herojaus vardas yra Starko (Geležinio Žmogaus) anagrama. Šie abu personažai „Marvel“ visatoje gamina ginklus.

Bryanui Singeriui taip patiko piešinys Trasko darbo kabinete, kad jis asmeniškai jį nusipirko sau, kai filmas buvo užbaigtas.

Vykstant Magneto kovai su prezidento apsauga, už jo kabo paveikslas „Liberty Leading the People“ – tai prancūzų paveikslas, sukurtas atminti 1830 m. prancūzų revoliucijai, sukilimo simbolis.

Bryanas Singeris nufilmavo Gyvsidabrio (Quiksilver) scenas specialiu 3600 kadrų per sekundę formatu. Tai reiškia, kad Gyvsidabris judėjo 150 kartų greičiau, nei įprastai.

Pasak scenaristo Simono Kinbergo, scena kai Gyvsidabris nukenksmino apsaugą savo nežmonišku greičiu, daugiausia buvo praktinis darbas, o speialieji efektai buvo daugiausiai panaudoti tik sukuriant daleles ir nuolaužas toje scenoje.

Du Piterio Maksimofo (Gyvsidabrio) giminystės ryčiai yra numanyti filme, bet niekad tiesiai šviesiai neišreikšti dėl autorystės teisių. Piteris pirmą kartą replikuoja Magnetą, kad jo mama pažinojo kažką, kuris galėjo judinti metalą. Komiksuose Magnetas iš tikrųjų yra Gyvsidabrio tėvas. Tai labiau nuspėjama, kai Piterio mama pamato Magentą per televizorių ir atpažinusi jį išsigąsta. Ištrinta scena taip pat turėjo Piterio sesę – Vandą Maksimofą, kitaip žinomą, kaip Raudonąją raganą.

Filmavimo darbams buvo sukonstruotas tikro dydžio sentinelio robotas (pagal 1973 m. modelį). Pasak gamybos vadovo Johno Myhre‘o, jis buvo sukurtas remiantis septintojo dešimtmečio lydyto plastiko mada. Juos norėta sukurti smagius, stilingus, kartu šiek tiek retro stiliaus, bet svarbiausia – jie neturėjo būti pagaminti iš metalo.

Savo rolei vaidinant Mistikai Jennifer Lawrence vilkėjo specialų kostiumą. Ji prieš tai buvusiame filme „Iksmenai: pirma klasė“ vilkėjo viso kūno protezus, bet jie buvo itin nepatogūs.

Audros personažo vaidmuo scenarijuje buvo kur kas platesnis, nei pavaizduota filme, bet Halle Berry nėštumas pasidarė per daug pastebimas ir jos rolė buvo gerokai sumažinta.

Kuriant filmą buvo nufilmuota antras romantinis siužetas tarp Audros ir Logano, tačiau jis buvo iškirptas, kad filmas nepasidarytų per ilgas.

Nors Anna Paquin filme pasirodė tik trims sekundėms ir nieko nepasakė, jis vis tiek buvo viena iš aukščiausiai parodytų aktorių einant galutiniams titrams.

Alanas Cummingas atsisakė vaidinti Driežą (Nightcrawler), nes jo personažui būtų reikėję naudoti begalę grimo.

Štai tiek įdomybių iš „Praėjusių ateities dienų“ filmavimo aikštelės. Galbūt Jūs žinote kažką daugiau? Pasidalinkite. O mes jau pradėjome laukti šio filmo tęsinio – Iksmenai: Apokalipsė (angl. „X-men: Apocalypse“), kuris kino ekranus turėtų pasiekti 2016 m. vasarą.

Vaizdo medžiaga iš įsimintinos Gyvsidabrio scenos kūrimo: