Įdomūs nutikimai ir faktai iš filmo “Žiedų Valdovas: karaliaus sugrįžimas” filmavimo aikštelės

Įdomūs nutikimai ir faktai iš filmo “Žiedų Valdovas: karaliaus sugrįžimas” filmavimo aikštelės

Filmo, „Hobitas: penkių armijų mūšio“, laukimas įgauna vis didesnį pagreitį, o belaukdami gerbėjai peržiūri bei komentuoja tiek pirmąsias Hobito dalis, tiek istoriją sekančią po šių herojaus įvykių – „Žiedų valdovo“ (angl. „Lord of the Rings“) trilogiją.

Kaip ir kiekviena istorija, taip ir ši sulaukia pabaigos. Ne visos jos būna sėkmingos, tačiau galime drąsiai džiaugtis, kad finalinė „Žiedų Valdovo“ dalis sulaukė ypatingo pripažinimo – filmas ne tik buvo nominuotas 11’ai oskaro statulėlių, tačiau jas visas ir laimėjo. Šiandien pristatome paskutinės dalies, „Žiedų Valdovo: karaliaus sugrįžimo“, (angl. „Lord of the Rings: The Return of the King“), įdomių faktų bei nutikimų sąrašą iš filmavimo aikštelės.

Aragorną įkūnijęs aktorius, Viggo Mortensenas, filmavimo aikštelėje yra kovęsis ir nugalėjęs daugybę priešų. Pats aktorius juokauja, kad visos trilogijos metu kiekvieną kaskadininką yra nukovęs mažiausiai po penkiasdešimt kartų. Kaip bebūtų liūdna, patį pirmą orką, kurį Viggo Mortensenas nužudė Pelenoro laukuose (angl. „Pelennor fields“) suvaidino jo sūnus.

Bevaidinant savo herojų, Viggo Mortensenas taip stipriai įėjo į savo rolę, kad nepajuto, kaip režisierius, Peteris Jacksonas, vieno susitikimo tarp filmavimų metu į aktorių kreipdavosi tik Aragorno vardu. Viggo Mortensenui šis režisieriaus patikrinimas buvo atskleistas tik pokalbiui pasibaigus.

Pagal pirminę Peterio Jacksono idėją, galutiniame mūšyje prie Juodųjų vartų (angl. „Black Gate“) prieš Aragorną turėjo į kovą stoti pats Sauronas, įgavęs fizinį kūną. Deja, bet pačiame montavimų darbų įkarštyje buvo nuspręsta Sauroną pakeisti didžiuliu kalnų orku. Išplėstoje filmo versijoje prieš Aragorną taip pat stoja ir kitas Saurono pasiuntinys, turintis Saurono burnos (angl. „The Mouth of Sauron“) vardą. Iki šiol net pats Peteris Jacksonas neatskleidė, kodėl Sauronas buvo išimtas iš filmo, bet dėl šio apsisprendimo režisieriui galime tik padėkoti.

Akimirkos iš Šelobos scenų filmavimo aikštelės
Akimirkos iš Šelobos scenų filmavimo aikštelės

Šeloba (angl. „Shelob“) yra vienas žymiausių vorų, sukurtų fantastiniame pasaulyje. Trečioje „Žiedų valdovo“ dalyje galime sutikti Frodo bei Semo susidūrimą su gigantišku voru, kuris, deja, Frodui baigėsi pakankamai liūdnai. Elijah Woodas garsėja gebėjimu nemirksėti ilgą laiką, todėl režisieriui buvo itin lengva nufilmuoti sceną, kurioje voras įgeliaFrodui bei yra įvyniojamas į Šelobos voratinklio tipo kokoną. Scenai, kurioje iš herojaus burnos veržiasi putos, vardan tikroviškumo, buvo nuspręsta po liežuviu pasidėti kelias alka-seltzer šnypščiančias tabletes, kurias aktorius būtent tuo metu ir sukramtė, sudarydamas baltų putų įvaizdį.

Šelobos sukūrimas Peteriui Jacksonui buvo ganėtinai sunki užduotis, nes kaip tik prieš metus buvo išėjusi antroji „Hario Poterio“ dalis (angl. „Harry Potter and the Chamber of Secrets“), kurioje žiūrovai galėjo susitikti su kitu gigantišku voru. Režisierius norėjo sukurti dar įspūdingesnį gyvį, o tai jam tikrai pavyko. Nepaisant to, kad Peteris Jacksonas yra arachnofobas, jis nepabijojo pats „suvaidinti“ trečioje dalyje – pirmame kadre, kuomet Semas susiduria su voru, atsiranda Semo ranka. Žinoma, žiūrovui atrodo, kad tai tikrai Semas, nors išties – tai Peterio Jacksono ranka.

Gigantiško voro sukūrimas – ilgas ir varginantis procesas. Svarbus yra ne tik jo vizualinis pateikimas, bet ir garsinė realizacija. Pavyzdžiui, Šelobos skleidžiamas garsas buvo sukurtas sujungus Tasmanijos velnio rėkimą, plastmasinio žaislo girgždesį bei garų šnypštimą. Garsui sustiprinti, Peteris Jacksonas davė muzikos aranžuotojui Howardui Shore‘ui užduotį:“įsivaizduok, kad kuri muziką Davido Cronenbergo filmui „Musė“ (angl. „The Fly“)“.

Vienų pagrindinių herojų rolė filme atiteko hobitams Meriui ir Pipinui, kurių pagalba filmavimo aikštelė skendėjo amžinu juoku. Nors ir atrodo, kad hobitai – amžini rūkoriai, tačiau realybė visai kitokia – Merį įkūnijęs aktorius, Dominicas Monaghanas, iš tiesų visai nerūko, todėl filmo metu, kuomet jam tekdavo rūkyti pypkę jis visuomet išgerdavo bent po puodelį pieno, nes kitu atveju aktorių elementariai pykindavo.

Dominicas Monaghanas ne tik kad neapkenčia rūkymo, tačiau filmo metu paaiškėjo, kad buvo alergiškas ir medžiagai, iš kurios buvo gaminami žiedų brolijos dėvimi elfų kostiumai. Šioje situacijoje Peteris Jacksonas vis nepraleisdavo galimybės pajuokauti :“na, jau galim pradėti? Ar Domas jau užsidėjo kostiumą?“

Filmavimo aikštelėje didžiulis dėmesys buvo skiriamas scenai, kurioje žirgas parbėga iš karo fronto nešinas leisgyvį Faramirą, pakibusį ant žirgo balno. Šią sceną nufilmuoti buvo keblu dėl to, kad žirgas bet kuriuo momentu galėjo išsigąsti filmavimo grupės ir pasileisti bėgti į laukus, o kartu su juo – aktorius Davidas Wenhamas iš paskos. Kad išvengti galimos problemos, buvo pagaminta speciali sklendė, kurią aktorius laikė savo rankose viso filmavimo metu – sklendę patraukus, jis būtų atsikabinęs nuo žirgo. Filmavimai vyko sėkmingai ir šia apsauga aktoriui pasinaudoti neteko.

Gondoro švyturių reali vietovė bei jų uždegimas
Gondoro švyturių reali vietovė bei jų uždegimas

Filmo eigoje Gondoras prašo pagalbos Rohano uždegdami milžiniškus švyturius. Papildomam tikroviškumui suteikti, sraigtasparniai ant kalnų viršūnių išties užkėlė kelis švyturius, o likę – buvo sukurti kompiuterių pagalba.

Peržiūrėjus filmą, daugeliui fanų iškilo klausimas – jeigu galutiniame mūšyje herojams padėjo milžiniški ereliai, kodėl jie negalėjo nugabenti pačio žiedo į Mordorą ir būtent tuo metu numesti jį į Lemties kalno („Mount doom“) liepsnas. Šio įvykio nebuvimas buvo paaiškintas knygose, tačiau dėl tam tikrų sumetimų to buvo išvengta filme. Kai tik J. R. R. Tolkienas parašė knygą ir buvo spekuliacijos šia tema, autorius paminėjo, kad Saurono akis būtų pagrindinis faktorius, užtvėręs ereliams kelią ligi ugnikalnio viršukalnės.

Kiekvienoje trilogijos dalyje buvo po herojų, kuris tam tikrose filmo vietose pasakydavo filmo pavadinimą. Pirmosios dalies pavadinimas buvo paminėtas Elrondo susirinkime Rivendeile:“Skelbiu Jus žiedo brolija“. Antrosios dalies paminėjimas atiteko Sarumanui, pasakiusiam :“ar gali kasnors prilygti dviems tvirtovėms?“ Trečioje dalyje ši garbė atiteko Gendalfui, kuris Gondoro prižiūrėtojui, Baramiro su Faramiru tėvui, ištarė šiuos žodžius :“tu negali atmesti to fakto, kad karalius sugrįžo“.

Kaip bebūtų gaila, šia nuostabia finaline dalimi pasibaigė istorija apie visagalį žiedą. Kūrybinei komandai prireikė septynių metų, kad sukurtų tinkamą scenarijų tiek J. R. R. Tolkieno fantastikos gerbėjams, tiek paprastam kino žiūrovui, tiesiog norinčiam kino ekrane pamatyti įspūdingą reginį. Jeigu žinote įdomių įvykių iš šios, finalinės, „Žiedų valdovo: karaliaus sugrįžimo“ dalies – maloniai kviečiame jais dalintis komentaruose, o naujų filmų įdomybės – jau netrukus!

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles