Reikalai Briugėje

Kol kas airio Martino McDonagho filmografija nėra ilga – iš viso keturi filmai, įskaitant Oskarą laimėjusį trumpametražį „Revolveris“ (angl. „Six Shooter“, 2004 m.). Tačiau kiekvienas jo filmas ryškiai išsiskiria iš bendros masės supanašėjusių ir beveidžių kino produktų ir ilgam įstringa žiūrovų atmintyje. Kaip kad debiutinis ilgametražis – kriminalinė dramedija „Reikalai Briugėje“ (angl. „In Bruges“). Juosta buvo nominuota Oskarui už geriausią originalų scenarijų, pelnė Auksinį gaublį geriausiu aktoriumi pripažintam Colinui Farrellui bei dar dvi šių apdovanojimų nominacijas (geriausias filmas komedijos arba miuziklo kategorijoje, geriausias antraplanis aktorius Brendanas Gleesonas), apdovanotas BAFTA kauke už geriausią scenarijų. Įvertinimų sąrašą galima tęsti ir tęsti – iš viso šio filmo sąskaitoje 24 apdovanojimai ir 54 nominacijos.

Trumpai apie filmo siužetą

Du samdomus žudikus – debiutantą Rėjų (akt. Colin Farrell) ir gerokai patyrusį Keną (akt. Brendan Gleeson) – po nesėkmingai atliktos užduoties jų bosas Haris (akt. Ralph Fiennes) Iš Didžiosios Britanijos išsiunčia Briugėn. Sukniston Briugėn, kur, anot Rėjaus, nėra absoliučiai nieko įdomaus. Abu partneriai čia turi laukti Hario skambučio su tolesnėmis instrukcijomis, tad kol bosas neskambina, Kenas bando Briugės viduramžiškam grožiui visiškai abejingą Rėjų bent šiek tiek sudominti šio miesto kultūriniu ir architektūriniu paveldu. Tačiau Rėjus atgyja tik tada, kai jo horizonte sušmėžuoja žavi gražuolė Chlojė (akt. Clémence Poésy) – kam ten įdomūs tie šimtamečiai pastatai, kai daug perspektyviau tyrinėti vietinę fauną? Tik kol Rėjus sprendžia kiek netikėta linkme pasisukusio romantiško vakaro sukeltą chaosą, Kenas sulaukia nurodymų iš Hario.

Turistinis filmas? Baikit, nemanau…

„Reikalai Briugėje“ kino teatrus pasiekė panašiu metu kaip ir Woody Alleno „europietiško periodo“ filmai, tapę puikia reklama turistams aplankyti Londoną, Barseloną, Romą ar Paryžių. Vis tik su M. McDonagho juosta yra kiek kitaip – vargu ar šį filmą galima pavadinti turistiniu, o patys briugiečiai jo nemėgsta. Kodėl? Na, greičiausiai niekam nebūtų malonu klausytis, kaip viso filmo metu Colino Farrello lūpomis bandoma įtikinti, kad nykesnės skylės negu Briugė nėra visame pasaulyje. O angliškas epitetas, prasidedantis „f“ raide,  šiame filme tampa beveik neatskiriamas nuo šio miesto pavadinimo.

Vis tik, nors minėta necenzūrinė leksika pavartota beveik rekordinį skaičių – 127 kartus per 107 minučių trukmės filmą, – kas reiškia, jog dažniau nei kas minutę, tai taip neerzina, kaip kokiame „Volstryto vilke“ (angl. „The Wolf of Wallstreet“, 2013 m.). O jei patys nesate iš Briugės, tai nuolatinis Rėjaus bambėjimas, dosniai palydimas minėtų „f“ formuluočių greičiau sukels juoką nei nepasitenkinimą.

Visai kūrybai būdingi elementai

Kaip ir du vėlesni M. MCDonagho filmai „Reikalai Briugėje“ pasižymi tam tikrų jo režisūrinei ir scenaristinei kūrybai būdingų elementų puokšte. O konkrečiau – ryškiais, originaliais personažais ir sprogstamuoju juodojo humoro užtaisu, kuris ištransliuojamas per gyvus ir beveik niekada nenutrūkstančius dialogus.

Visa tai turime ir šiame filme. Jau vien pagrindinių personažų profesija – samdomi žudikai – nėra toks jau visai kasdienis užsiėmimas, dėl ko iš karto intriguoja.

Plepusis Rėjus ir tylenis Kenas

Juostos centre atsiduria du kontrastingi personažai. Rėjus, kurį vaidina Colinas Farrellas, nuolat mala liežuviu, nuolat skundžiasi likimu, nubloškusį jį į šitą suknistą miestą kažkokioje Belgijoje. Kenas (akt. Brendan Gleeson) tampa jam atsvara – vyresnis, ramesnis, lėtesnis jis tarsi nugesina spirgantį ir vietoje nenustygstantį Rėjų.

Vis tik yra vienas elementas, dėl ko „Reikalai Birugėje“ netampa tiesiog smagia komedija. M. McDonaghas įpina Rėjaus personažo kaltę. Nors Rėjus, ko gero, yra tas, kurio nenutrūkstamos tirados ir sukelia daugiausiai juoko, vis tik šis personažas nešiojasi nemenką dozę tragizmo, kas tiek jam, tiek visam filmui prideda papildomo svorio. Lemtinga klaida verčia Rėjų mintimis vis grįžti prie to įvykio, o čia dar ta suknista Briugė… Velniop viską.

Rėjaus psichologines problemas atspindi jo greita kalbėjimo maniera – Rėjus kalba greitakalbe, nervingai, nepasitikėdamas aplinka. Ir apskritai Rėjus jaučiasi lyg sugautas paukštis – nerimastingas ir nuolat įsitempęs. Kita vertus – panašiai toks ir yra – nei pakartas, nei paleistas. Žodžiu, atsidūręs skaistykloje, net jei ta skaistykla ir būtų toje –velniop ją – Birugėje.

Maždaug nuo filmo vidurio į šiek tiek buksuoti pradedantį siužetą įsitraukia charizmatiškasis Keno ir Rėjaus bosas Haris, kurį vaidina Ralphas Fiennes‘as, kuris šiek tiek – būtent savo isterišku charakteriu – primena Gary‘io Oldmano suvaidintą Stansfildą iš filmo „Leonas“ (pranc. „Léon“, 1994 m.). Vėliau panašų tipažą išvydome kitame M. McDonagho filme – „Septyni psichopatao“ (angl. „Seven Psyhopats“, 2012 m.) – tokį įkūnijo aktorius Woody Harrelssonas.

Personažai ir aktoriai

Stiprioji M. McDonagho filmų pusė – iš koto verčiantys dialogai ir netikėti, ryškūs bei originalūs personažai. Dialogus (kaip ir visą  filo scenarijų) rašė pats Mc. Donaghas, o štai aptariant aktorius, neišvengiamai tenka kalbėti apie C. Farrello ir B. Gleesono tandemą. Abu aktoriai atlieka puikų darbą ir sukuria du visiškai skirtingus, tačiau gerai įsimenančius personažus. C. Farrellas žavi savo charizma, B. Gleesonas – ramia ir visiškai natūralia vaidyba.

Iš kitų aktorių, ryškiausias, kas be ko, Ralphas Fiennesas ir jo vaidinamas Haris. Tai itin kontrastingas personažas, kurio moralinių principų bipoliškumas balansuoja ties absurdo riba. Maždaug – net jei viską turim užbaigti susišaudymo būdu, kažkaip juk nepadoru tai daryti pašalinių žmonių pilnoje aikštėje. Haris yra vienintelis šio filmo antagonistas. Bet juk R. Fiennesas vadinti blogiukus yra įpratęs.

Taip pat galima paminėti du siužetą klijuojančius personažus – gražuolę Chloję, kurią vaidina prancūzė Clémence Poésy, ir liliputą Džimį (akt. Jordan Prentice). Jiems abiems skiriama pakankamai nemažai ekrano laiko. Tik tiek, kad nepaisant to, kad Clojė nėra tokia, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio, C. Poésy pagrindinė paskirtis šiame filme – tiesiog gražiai atrodyti. O štai su J. Prentice‘o personažu susijęs ne vienas aštrokas juokelis.

Techniniai dalykai

Vertinant juostos techninę pusę pažymėtina, kad viskas atlikta tikrai neblogai, nors filmo biudžetas buvo kuklūs 15 mln. JAV dolerių. Kamera ypatingais viražais nestebina, bet skųstis taip pat nėra kuo. Filme nemažai stambių planų, žiūrovams leidžiama kartu su Rėjumi ir Kenu pasižvalgyti po Briugės senamiestį. Montažo kokybės prasme išsiskiria bokšto ir gaudynių scenos – ko gero, stipriausios visame filme. Jostos fone skamba lengva instrumentinė muzika, kuri gal per daug ir neįsimena, tačiau netrukdo.

Reziumė

„Reikalai Briugėje“ – gerąja prasme „nurauta“ kriminalinė juodojo humoro komedija, kuriai papildomo svorio suteikia draminiai elementai ir  nuosekliai plėtojami nevienasluoksniai personažai. Būtent jie (t. y. personažai), netikėto sąmojo prisodrinti dialogai ir juodojo humoro perlai paverčia šią juostą itin patraukliu reginiu. Vyšnia ant torto – puikus pagrindinių aktorių trio. Tad imkit jį ir mėgaukitės.