Straipsnis

Erikas Poppe’as apie naujausią filmą „Utioja, liepos 22-oji“: „Mes privalome priminti, ką gali padaryti dešinysis ekstremizmas“

Greta Garbo films distribution. 2018 07 14

Erikas Poppe’as apie naujausią filmą „Utioja, liepos 22-oji“: „Mes privalome priminti, ką gali padaryti dešinysis ekstremizmas“

Liepos 20 dieną į kino teatrus atkeliauja „Auksiniam lokiui“ Berlyno tarptautiniame kino festivalyje nominuotas naujausias norvegų režisieriaus Eriko Poppe’o filmas „Utioja, liepos 22-oji“ („Utøya 22. Juli“, 2018), festivalyje ir už jo ribų sukėlęs audringas diskusijas dėl filme vaizduojamos temos.

2011-ųjų liepos 22-ąją Norvegijoje įvyko kraupus teroristinis išpuolis, iš viso nusinešęs 77 žmonių gyvybes. Teroristas, pradėjęs savo ataką prie Oslo vyriausybės, tą pačią dieną persikėlė į Utiojos salą, kur stovyklavo į Norvegijos darbo partijos jaunimo stovyklą susirinkę paaugliai. Paklaustas, kodėl pasirinko ekranizuoti tokią jautrią ir skaudžią neseniai įvykusią teroristinę ataką, režisierius teigė: „Norvegijoje vyksta daug diskusijų, ką daryti toliau su susprogdintu vyriausybės pastatu, ar jį rekonstruoti, ar padaryti memorialą aukoms. Žudynių kaltininkas ne kartą nukreipė dėmesį į save, besiskųsdamas blogomis kalėjimo sąlygomis ir pan. Tai nusuko dėmesį nuo įvykių, kurie tą dieną tikrai įvyko. Norėjau grąžinti istoriją aukoms, todėl pasirinkau ją papasakoti per tuos, kurie ją išgyveno.“

Filmo siužetas pasakojamas iš jaunuolių perspektyvos, sąmoningai pasirinkus iš arti nerodyti juos persekiojančio vyro. Pasak režisieriaus, jam buvo svarbu pasakojimą pateikti iš aukų, o ne teroristo pusės. E. Poppe’as dvejus metus vystė idėją, kaip tokią istoriją, kurią daugelis nesėkmingai bandė papasakoti žodžiais, perkelti į kino ekranus. Jo nuomone, vaidybinis, o ne dokumentinis žanras leido tiksliau perteikti aukų patirtą siaubą. Filmas taip pat buvo rodomas prie bylos dirbusiems policininkams, kurie šį įvykį pamatė kitomis akimis.

Prie filmo dirbusios scenarijaus autorės Anna Bache-Wiig ir Siv Rajendram Eliassen ilgai rinko medžiagą skaitydamos policijos bylas, aiškindamosis tikslų įvykių laiką ir teroristo buvimo vietą, bet, svarbiausia, kalbėdamosis su aukomis, kurios visa tai patyrė. Pastarųjų pasakojimai leido rekonstruoti įvykių saloje seką. Filmo kūrėjai, norėdami išlikti etiški ir teisingi istorijos atžvilgiu, pasitelkė išgalvotus veikėjus. Kūrinys ne kartą buvo rodomas išgyvenusiems ir jų artimiesiems. Kai kurie jų tapo filmo ambasadoriais, toliau skleisdami žinią apie kraupius 2011-ųjų vasaros įvykius.

Po filmo premjeros Berlyno kino festivalyje daugelis iškėlė klausimą, ar ne per anksti sukurtas toks filmas? E. Poppe’o teigimu, ne. „Europoje augant neofašizmui, mes privalome prisiminti, kas įvyko Utiojoje, priminti, ką gali padaryti dešinysis ekstremizmas“, – Berlinalės spaudos konferencijoje teigė režisierius.

Filmas „Utioja, liepos 22-oji“ Lietuvoje pradedamas rodyti nuo liepos 20 dienos.