J. Black: „Jeigu man kasnors leistų sukurti Kung Fu Žirafą, aš tikrai žinau, kaip smarkiai manęs nekęstų publika“

Kino komedijų gigantas, dviejų vaikų tėvas ir roko stiliaus muzikantas Jackas Blackas pagaliau sugrįžta į didžiuosius kino ekranus. Pristatęs daugybę dėmesio vertų komedijų ir rimtai susipažinęs su draminių filmų vaidmenimis, aktorius visgi nusprendė atsigręžti į komedijinį žanrą, o saviems vaikams leidus – ir truputėlį juos pagąsdinti. Šį savaitgalį į kino ekranus aktorius žengia su siaubo komedija „Šiurpuliukai“, todėl ir mūsų šios savaitės žvaigždė – Jackas Blackas.

Muzikos pažinimas nuo mažų dienų

Thomas Jacobas Blackas gimė 1969-ais metais Kalifornijos valstijos šeimoje, neturinčioje jokio ryšio su meniniu pasauliu. Aktorius gimė raketų inžinierių šeimoje ir augo šalia trijų brolių ir seserų iš ankstesnių tėvų šeimų. „Augant tokioje didelėje šeimoje tu visąlaik privalai kovoti už tėvų dėmesį, ką aš sėkmingai ir dariau“, – pasakė aktorius.

Aktoriaus tėvams atsivertus į judaizmą ir pats J. Blackas buvo auginamas tokios pačios religijos. Sulaukus dešimties metų aktoriaus tėvai netikėtai išsiskyrė, o berniukas su mama persikraustė gyventi į Los Andželą. Laikui bėgant mama nusipirko gan erdvų namą su papildomais aštuoniais kambariais. Suprasdama, kad namo negalėsianti išlaikyti pati, aktoriaus mama, Judith Cohen nusprendė išnuomoti likusius kambarius, o viename iš jų apsigyveno muzikos mylėtojas, kuris ir atvedė J. Blacką į meno pasaulį. Žmogus buvo neįtikėtinas grupių „Fleetwood Mac“ ir „Simon & Garfunkel“ gerbėjas bei parodė J. Blackui, kokia stipri jėga šiais laikais yra muzika.

Nuo pat vaikystės būsimo aktoriaus tėvams buvo visiškai aišku, kad J. Blackas jaučia aistrą aktorystei. Dar iki to laiko, kol jaunuolį pamėgo jaunoji gerbėjų karta, mama padarė teisingą sprendimą ir leido aktoriui pakeisti mokyklą iš valstybinės į Poseidono privačią, kurios tikslas buvo prijaukinti prie socialinio pasaulio sunkiai pritampančius vaikus. Netrukus pati mama suprato pasielgusi teisingai, o vaikas įstojo į dramos specialybę Kalifornijos universitete.

Lemtinga pažintis su ateities žvaigžde ir kelias į Holivudo olimpą

Besimokydamas universitete J. Blackas prisijungė prie trupės „The Actor’s Gang“, kurią įkūrė aktorius ir režisierius Timas Robbinsas. Tos pačios trupės nariu buvo ir dar vienas tuo metu mažai kam žinomas aktorius Johnas Cusackas. Grupuotės šūkis buvo ganėtinai skambus („Per drąsūs būti kvailiems“), o laikui bėgant frazė tapo kertine ir pačiam Jackui Blackui, kuris būtent tokiu principu išsiugdė ir savo charakterį. Būdamas trupės nariu, 1989-aisiais aktorius gavo savo pirmą rimtą kino vaidmenį Timo Robbinso Edinburgo festivalio kūrinyje „Skerdynės“ (angl. „Carnage“).

T. Robbinsas ilgam laikotarpiui tapo itin geru J. Blacko draugu. Jau po kelių metų sekė iškart keli jų abiejų darbai, iš kurių rimčiausias buvo Timo Robbinso režisūrinis kūrinys „Bobas Robertsas“ (angl. „Bob Roberts“). „Ši juosta tiek man, tiek Timui turėtų tapti tramplynu į mūsų abiejų draugystę. Abu niekiek neabejojame, kad savo jėgas dar ne sykį suvienysime“, – 1991-ais metais užsiminė aktorius Jackas Blackas. Šiems žodžiams netrukus buvo lemta išsipildyti ir jau 1995-ais metais J. Blacką į kino teatrų aktorystę sugrąžino jo kolega Timas Robbinsas, kuris pasiūlė aktoriui suvaidinti Oskarais pasižymėjusiame filme „Mirtininkas eina“ (angl. „Dead Man Walking“). Juostoje taip pat vaidino Susan Sarandon ir Seanas Pennas, kuris suvaidino negailestingą žmogžudį.

Tik dėka Timo Robbinso aktorius iš serialų pasaulio sugebėjo grįžti į vaidybinių filmų gretas. Tame tarpe tarp dviejų režisieriaus ir aktoriaus projektų, J. Blackas buvo grynai užsisklendęs televizijos serialuose. Vaidmenys „X Failuose“ (angl. „The X Files“) ir „Gyvenimas nestoja“ (angl. „Life Goes On“) padėjo aktoriui užsiugdyti save, kaip visai neblogą antraplanį aktorių. Netrukus J. Blackas pagaliau galėjo pradėti mėgautis rimtesniais vaidmenimis, o jau už kelių metų aktorių pastebėjo rimtesnės studijos bei pasiūlė suvaidinti filmuose „Šakalas“ (angl. „The Jackal“) ir „Valstybės priešas“ (angl. „Enemy of the State“), kur J. Blackas galėjo pasidalinti dėmesiu ant raudonojo kilimo kartu su Gene’u Hackmanu ir Willu Smithu.

Nepaisant visai pripažintų vaidmenų, niekam ne paslaptis, kad aktoriaus proveržio vaidmeniu tapo vaidmuo kartu su Johnu Cusacku filme „Visos jos tokios!“ (angl. „High Fidelity“). Nicko Hornby’io knygos adaptacija padėjo Jackui Blackui užsitarnauti daugelio jo būsimų gerbėjų rato malonę. Juostoje aktorius suvaidino personažą Barry, J. Cusacko parduotuvės pagalbininką, kuris buvo neįtikėtinai įsitraukęs į muzikinę veiklą ir dirbo be jokio atlyginimo. Tuo metu pasaulio kino kritikai vieningai pritarė – „ruoškitės, šiandien atėjo roko žvaigždė – Jackas Blackas“.

Paskolinti balsai, tolimesnė roko žvaigždės karjera ir rimti vaidmenys

Vėlesni aktoriaus vaidmenys leido Jackui Blackui susipažinti su broliais Farrelly’iais. Juosta „Plevėsa Helas“ (angl. „Shallow Hal“) kino gerbėjams parodė kiek nepažintą sarkastišką aktoriaus pusę, o juostoje istorija pasakojo apie tinkamos merginos nesusirandantį jaunuolį. Kitas rimtesnis J. Blacko išstojimas buvo jau po metų Mike’o White’o juostoje „Daug vargo dėl mokslo“ (Angl. „Orange county“).

J. Blackas nuo vaikystės rodė susidomėjimą ir animacijai, todėl gavęs pasiūlymą „įkūnyti“ Zeke’o personažą filme „Ledynmetis“ (anl. „Ice-Age“) niekiek nesuabejojo. 2003-ais metais aktorius J. Blackas dar sykį suvienijo jėgas su režisieriumi Mike’u White’u pagrindiniam vaidmeniui filme „Roko mokykla“ (angl. „The School of Rock“). Aktorius pagaliau galėjo atskleisti save, kaip karjeros nepadariusį roko atlikėją, ir filme J. Blackas padėjo vaikams išgirsti tikrąją roko aistrą. Juosta buvo ne tik pripažinta pasaulinių kritikų bei gerbėjų, kurių dėka filmas atsipirko net keturis kartus, tačiau J. Blackas buvo nominuotas ir geriausiai metų vyro nominacijai Auksiniam Gaubliui laimėti. „Šiaip mano suvaidintas personažas itin artimas man pačiam. Žinoma, Dewey situacija yra labiau desperatiška, nei mano buvo, bet vistiek – kuomet buvau jaunesnis, buvau itin paveiktas desperacijos jausmo gauti gyvenime kažkokio roko. Dewey grynai kaip aš – abu negalim gyventi be roko, o jeigu jo negautume – garantija gan didžiulė, kad nušoktume nuo tilto“, – juokėsi J. Blackas. „Manau, mano gerbėjai jau suprato, kiek daug man reiškia muzikuoti, tik gaila, kad savo gyvenime neturiu jo tiek daug. O šiaip, jeigu nemokėčiau muzikuoti, aš vistiek būčiau meno žmogus“.

Didieji kino ekspertai aktorių savo rimčiausiame vaidmenyje pastebėjo jau po kelių metų, kuomet J. Blackas suvaidino režisieriaus Peterio Jacksono juostoje „King kongas“ (angl „King-Kong“). Rimčiausiu režisieriaus kūriniu buvo kaip tik prieš kelis metus išleista finalinė „Žiedų valdovas“ (angl. „The Lord of the Rings“) trilogijos dalis, todėl režisieriaus gerbėjai iškart laukė bent kelių Oskaro nominacijų. „Kiekvienas filmas aktoriui turi būti iššūkis, o šįkart man didžiausiu iššūkiu buvo persiorientavimas į 1930-ųjų bendravimo stilių. Aš turėjau tiesiog pasikliauti Peteriu Jacksonu ir jo vizija bei tiesiog retkarčiais pasiklausti „Na, ar man pavyko suvaidinti šią sceną?“. Visos kūrybinės komandos dėka man pavyko pavirsti tokiu, kokiu Jūs visi matėte. Ši juosta buvo, be abejo, kitokia, nei vaidinau anksčiau ir patirtis yra neįkainojama. O šiaip pats filmas yra tiesiog nuostabus su neįtikėtinu scenarijumi“.

Ir visgi, aktorius suvokė norįs grįžti į savo kominį personažą, todėl jau netrukus sukirto rankomis su savo geru pažįstamu Mike’u White’u kultinei klasikinei komedijai „Načas Libras“ (angl. „Nacho libre“). Jau vien per pirmąjį rodymo savaitgalį juostai pavyko atpirkti savo biudžetines išlaidas. Tačiau kartu su kominiais vaidmenimis aktorius nevengė suvaidinti ir rimtų vaidmenų. Tais pačiais metais aktorius J. Blackas prisijungė prie talentingų aktorių Jude’o Law, Cameron Diaz ir Kate Winslet romantinėje komedijoje „Atostogos“ (angl. „The Holday“. 2006). Šie metai aktoriui įstrigo ne tiek tik dėl pavykusio vaidmens – J. Blackas pagaliau vedė savo dar vaikystėje išsirinktą merginą Tanya Haden, su kuria per ateinančius kelis metus susilaukė net dviejų sūnų.

Roko karaliaus nesenstanti dvasia ir Kung Fu Panda

Gaudamas vieną po kito sėkmingus vaidmenis, J. Blackas netrukus gavo progą suvaidinti patį save filme „Roko karaliai“ (angl. „Tenacious D in The Pick of Destiny“). „Išties, tikrai labai daug laiko užtruko parašyti tinkamą scenarijų. Mes vien apie penkis metus jį rašėme! Tačiau tik prisistačius studijai „New Line“, jie vienintėliai su išskėstomis rankomis mus priėmė. Tiesiai šviesiai pasakėme „Juostos biudžetas tikrai neviršys 5 milijonų dolerių, o gi patys žinote, kokią didelę gerbėjų auditoriją turime. Mūsų pajamos tikrai biudžetą tikrai viršys kelis sykius“. Na, ir papasakojome studijai apie juostos scenarijų, o studija tiesiog pasakė, kad tokie filmai kainuoja apie 20 milijonų dolerių. Truputėlį pasimetėme, bet, kaip jau minėjau, vieninteliai „New Line“ visgi pritarė idėjai ir sutiko finansuoti. O šiaip, ši juosta yra pati juokingiausia, kokioje tik esu vaidinęs. Prisiekiu, juokiaus iki ašarų kiekvienoje scenoje“.

Po kelių metų didžiuosiuose kino ekranuose žmonės galėjo išgirsti aktoriaus balsą animacijoje „Kung Fu Panda“ (angl. „Kung Fu Panda“). Juosta buvo pripažinta tiek pasaulinių gerbėjų, tiek kino kritikų, kurie aktorių įvertino kaip mėgstamiausią vaikų balsą „Kids’ Choice Awards“ apdovanojimuose. Žurnalistui paklausus, kaip save vadina pats aktorius, J. Blackas nedvejodamas atsikirto: „Kas kas? Aš esu Kung Fu Panda! Šiaip tiesiog įrašinėti savo balsą yra labai smagu, o ir darbas neprailgsta. Tu gali studijoje padirbėti kelias savaites – ir viskas. Tavo personažas „įrašytas“. O šiaip jeigu man kasnors leistų sukurti kokią Kung Fu Žirafą, aš tikrai žinau, kaip smarkiai manęs nemėgtų žmonės“, – besijuokdamas interviu užbaigė aktorius.

Suvaidinęs dar kelius žymius vaidmenis, aktorius susivienijo su vienu žymiausiu Holivudo režisierių Richardu Linklateriu juostoje „Bernis“. „Jackas Blackas yra pats tinkamiausias aktorius šiam vaidmeniui. Jis toks visas rubuiliukas, kuris savo personažui įduoda labai daug žavesio. Turbūt, teigiamiausias žmogus, kokį tik esu sutikęs“, – portalui „HitFix“ pasakojo juostos režisierius R. Linklateris.

Paskutinis judviejų su Timu Robbinsu projektas „Slenkstis“ (angl. „The Brink“) sužavėjo net HBO kanalą. Nepaisant fakto, kad jau po pirmojo sezono serialas buvo atšauktas, abi Holivudo įžymybės pritaria, kad laida buvo išsiskirianti: „Šiaip šis serialas nėra toks banalus, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Mūsų personažai išties yra ganėtinai gilių pažiūrų, kurie ir pristato pasaulį kitu kampu. Tokio tipo serialų televizijoje nėra, todėl pamanėme, kad tai turėtų būti įdomu žmonėms. Deja, jau po pirmojo sezono supratome, kodėl tokių serialų nėra. Matomai, ir nelemta būti“, – pasakojo J. Blackas.

Šios savaitės žvaigždė – Jackas Blackas

Šį savaitgalį į kino ekranus atkeliauja naujausia aktoriaus J. Black komedija „Šiurpuliukai“. Juostos režisierius Robas Lettermanas užsiminė apie mėgiamą aktorių: „Man tikrai labai patinka, kaip vaidina Jackas ir jį pažįstu tikrai gerai. Man labai patiko kaip jis atsiskleidė Richardo Linklaterio juostoje „Bernis“ ir aš norėjau, kad jis tą gerą, teigiamą aurą persineštų ir į šią juostą. Šiaip kai rinkomės pagrindinį aktorių mano juostai, mums kaip tik ir reikėjo tokio tipo aktoriaus, nes, žinote, „Šiurpuliukai“ nėra tik siaubo, bet ir komedijos filmas. Jackas Blackas yra būtent tokio tipo aktorius, kuris sugeba ir išgąsdinti, ir prajuokinti“.

Pagrindinis juostos aktorius J. Blackas užsiminė, kaip jis šiais laikais renkasi vaidmenis: „Žinote, kadangi aš jau turiu savų vaikų, tai renkuosi vaidmenis pagal vaikų prašymus, o jiems patinka baisūs filmai. Ta prasme, aš nekalbu apie tokio tipo filmus, kaip „Švytėjimas“ (angl. „The Shining“), bet mano jauniausiojo mėgstamiausi filmai – senieji „Frankenšteinas“ (angl. „Frankenstein“) ir „Godzila“ (angl. „Godzilla“). Specialiųjų efektų tais laikais beveik nebuvo, o juostos buvo labiau kvailos ir kūrybiškos, nei baisios. Manau, kad žmonėms perteikiamos emocijos buvo gerokai stipresnis faktorius, nei baisumas. Tačiau mano kitas vaikis Tommy’is yra susižavėjęs „Juros periodo parku“ (angl. „Jurassic Park“) ir mėgsta žiūrėti per „YouTube“, kaip kiti vaikai važinėjasi filmo atrakcionais parkuose. Visi filmai turi tų savotiškų išgąsčio scenų ir vaikai tą mėgsta. Maniškiai po truputį ugdo savo baimės jausmą ir aš tikiu, kad „Šiurpuliukai“ jiems suteiks panašų jausmą. Filmas gi nėra labai baisus. Jis tik privers retkarčiais pašokti nuo savo kėdės kino salėje“.

Asmeniniame gyvenime juodojo humoro specialistas savo išrinktąją vedė 2006-ais metais ir jau spėjo susilaukti dviejų vaikų. Šį savaitgalį į didžiuosius kino ekranus sugrįžtantis aktorius pristato dar vieną itin smagią komediją „Šiurpuliukai“, todėl kviečiame susipažinti su juostos anonsu: