Ir vėl pirmadienis! Bet net pirmadienis atrodo kitaip, kol vyksta „Kino pavasaris“ . Tiesa, praėjo dar vienas „Kino pavasario“ savaitgalis, kas reiškia, kad festivalis artėja link pabaigos. Tačiau dar lieka kelios dienos pamatyti svarbiausius, populiariausius filmus – arba tiesiog tai, ko dar nespėjote pamatyti.

O ką spėjome pamatyti mes? Siūlome paskaityti mūsų komandos įspūdžius apie pirmadienio, kovo 26 d. filmus.

Viktė:

„Likimas – mano meilė“ (pranc. „Mektoub, mon amour“, 2017 m.,Prancūzija)

Vasara, saulė, smėlis ir jūra… Jauni įdegę gražūs kūnai, daug nuogos odos. Flirtas, neįpareigojantys pokalbiai – tokia ta 1994-ųjų vasara Viduržemio jūros pakrantėje. Nostalgiška vasara, kai dar nebuvo mobiliųjų telefonų ir socialinių tinklų, kai jaunimas dar turėjo daugiau laiko vienas kitam ir bendravimui bei buvimui čia ir dabar. Tokia tad yra jauno paryžiečio scenaristo Amino vasara – tingios dienos, lėtos pavakarės, pašėlusios naktys – laikas, kurį jis leidžia su pusbroliu Toniu ir geriausia drauge Ofelija. Nors filmas neturi apčiuopiamo siužeto ir per jį nieko konkrečiai neįvyksta, vis tik juosta turi savotiško patrauklumo. Nors trys valandos iš esmės kaip ir apie nieką – gerokai per daug, tačiau kažkodėl jos neprailgsta, nes stebėti nostalgiškus vasaros vaizdus ir gražius jaunus kūnus ekrane yra malonu. Tad verta pamatyti tiems, kas ieško neįpareigojančio, lengvai pratekančio ir gražiai sukurto filmo.

Andrius:

„Fokstrotas“ (angl. „Foxtrot“, 2017 m., Izraelis) – 8,5/10

Dafnos ir Michaelio namuose pasirodo uniformuoti pareigūnai, nelaukti svečiai praneša apie jų sūnaus, tarnavusio Izraelio kariuomenėje, mirtį. Izraelyje sumaištį sukėlusi juosta emociškai ir paveikiai perduoda tam tikras socialines bei politines žinutes. Šio kino darbo tonas labiau tamsus, tačiau „Fokstrotą“ sudarančios trys dalys spinduliuoja vis kažkiek kitokią nuotaiką. Vizualiai labai gražus ir kūrybiškas filmas retkarčiais nekukliai prajuokino gerąja prasme. Aplodismentai kūrėjams už drąsą! Vienas stipresnių festivalio filmų.