Straipsnis

„Kino pavasario“ dienoraštis. Keturiolikta diena

BUVAU KINE. 2018 03 29

„Kino pavasario“ dienoraštis. Keturiolikta diena

„Kino pavasaris“ skaičiuoja savo paskutines dienas – iki finalinio akordo liko vos kelios. Tad, nors ir sakoma, esą, neprivalgęs neprilaižysi, vis tik tos paskutinės progos pasigauti kokį nors dar nespėtą pamatyti filmą gali būti labai saldžios – o jei taip netyčia paskutinėmis festivalio dienomis pamatyta juosta jums taps pačia pačiausia šiais metais?

Tad dar dalijamės įspūdžiais apie tai, kokie įkvėpimai sukosi priešpaskutinę „Kino pavasario“ dieną.

Andrius:

„Įkvėpimas“ (isp. „El Autor“, 2017 m., Ispanija) – 8/10

Sevilijos notarų agentūroje dirbantis Alvaro svajoja tapti rašytoju. Jo žmona, išleidusi vieną knygą, iš karto pasiekia sėkmę, o Alvaro, nuolat besitobulinantis kursuose, vis nesėkmingai bando įgyvendinti svajonę – jam trūksta talento ir, svarbiausia, įkvėpimo! Pastarąjį jis nusprendžia susimedžioti kurdamas dirbtines situacijas ir stebėdamas viską iš šalies. Įdomi filmo istorija įtraukia ir nepaleidžia iki pat pabaigos – jei pasidarydavo šiek tiek nuobodžiau, scenaristai vis nustebindavo tam tikrais netikėtais vingiais. Jei juosta būtų orai, tai ją būtų galima pavadinti „debesuota su pragiedruliais, gali palyti”. Patiko pagrindinį herojų įkūnijusio aktoriaus vaidyba. Rekomenduoju visiems, kuriems norisi kažko gaivaus ir trūksta įkvėpimo!

Viktė:

„Geros dienos!” (kin. „Hao ji le“, 2017 m., Kinija) – 6/10

Šiemetinis „Kino pavasaris“ nestokoja originalių animacinių filmų. Na juk ne taip ir dažnai Lietuvą pasiekia Kinijos animatorių darbai. Pridėkime tai, kad „Geros dienos!“ yra animacinis filmas, orientuotas ne į vaikų (kur jau ten!) o į suaugusiųjų auditoriją…Iš karto skamba intriguojančiai. Režisierius Jian Liu pateikia nutrūktgalvišką kriminalinę gaudynių istoriją. Nors pati fabula, kai vieną vyruką – ar, jei tiksliau, jo pavogtą krepšį su milijonu – vaikosi kas tik netingi, nėra labai nauja, priežastis, dėl ko jis tą milijoną pasisavino iš savo boso – mafijos vadeivos – gerokai nustebins. Ko gero, taip nutikti gali tik Kinijoje – Ksiao Žangas savo boso pinigus pavagia dėl to, kad galėtų sumokėti už savo merginos… plastinę operaciją! Ir nors originalumo (kaip ir kraujo fontanų) nestinga, o realistiškam animacijos stiliui per daug nėra ko prikišti, vis tik ilgainiui filmas ima lengvai migdyti. Tad verta pažiūrėti jei domina įvairūs animacijos žanrai ir šiokia tokia egzotika, tačiau turinio prasme filmas vis tik labiau nuvilia, nei palieka gerą įspūdį.

Vilmantas:

„Lenktynininkė ir gangsteris“ (pranc. „Le fidèle“, 2017 m., Belgija) – 6/10

Vienas labiausiai nuvylusių šio festivalio filmų. Aistringa meilės istorija tarp kietos lenktynininkės Bibi ir bankus plėšiančio gangsterio Džidži. Stipriausiomis filmo pusėmis laikyčiau netikėtumą, kokiu keliu eina istorija, ir stiprią chemiją tarp pagrindinių veikėjų. Galbūt paradoksalu, tačiau nors kartu aktoriai Matthiasas Schoenaertsas ir Adèle Exarchopoulos atrodė gerai, atskirai jų pasirodymai ganėtinai drastiškai skyrėsi. Jei gangsterio vaidmens atlikėjas pademonstravo savo aktorinį potencialą, tai šio filmo lenktynininkė visą laiką turėjo gal dvi veido išraiškas, o tai nuvilia, žinant tai, kad A. Exarchopoulos yra viena talentingesnių jaunosios kartos Europos kino aktorių. Pradžioje demonstravęs akiai pagaulią kinematografiją ir stilistinį pateikimą, filmas galiausiai išsikvepia, galbūt veikiamas ir scenaristų pasirinkto kelio, kur norima nuvesti visus istorijos vingius. Komentaruose skaičiau, kad tai yra puikus žiūroviško kino pavyzdys, padovanojantis visą spektrą emocijų. Deja, manęs toks katarsis žiūrint šią juostą neištiko ir laikas prabėgo gana nuobodžiai. Ir, žinau, kad aš ne toks vienas, nes du vidury filmo išėję žmonės bei kažkur paskutinėse eilėse miegantis pilietis tai patvirtina. Tikrai ne ta juosta, kurią privaloma pamatyti.