„Kino pavasario“ dienoraštis. Kovo 22 d.

„Kino pavasario“ dienoraštis. Kovo 22 d.

Užuodžiate pavasarį? Užuodžiate savaitgalį? Mes – taip! O gera gero savaitgalio pradžia yra ne kur kitur, o kino teatre. „Kino pavasaris“ jau dabar, festivaliui vos prasidėjus, sulaukia didžiulio anšlago – į, ko gero, pačiu žiūroviškiausiu tapsiantį Hirokazu Kore-edos Auksinės palmės šakelės laimėtoją „Vagiliautojus“ (jap. „Manbiki kazoku“) jau šiandien teko skelbti papildomą seansą, nors šis filmas festivalio ekranuose suksis kasdien bent po kelis kartus. Įspūdinga pradžia!

Tačiau ir be „Vagiliautojų“ „Kino pavasaryje“ tikrai yra ką žiūrėti (didesnis galvos skausmas – kaip viską spėti ir ko nors nepraleisti). Tad kaip „Kino pavasario“ salėse praėjo šis penktadienis?

Viktė:

„Degantis“ (kor. „Beoning“) –9/10

Gerąja prasme keistas, mistiškas, paslaptingas ir įtraukiantis. „Degantis“ pasakoja apie jauną vaikiną Džongsu, kuris atsitiktinai susitinka iš vaikystės laikų pažįstamą Haemi. Atnaujinęs pažintį Džongsu negali atsistebėti Haemi drąsa, keistumu ir netikėtais sprendimais. Netrukus Haemi išvyksta į kelionę po Afriką ir paprašo Džongsu prižiūrėti katę. Iš Afrikos Haemi grįžta su paslaptingu vaikinu Benu – o tada jau filmo kūrėjai pradeda vedžioti Haruki Murakami (būtent pagal jo apsakymą sukurtas „Degantis“) vaizduotės labirintais. Poetiškas ir vaizdingas, užduodantis daugiau klausimų, nei į juos pateikia atsakymų – „Degantis“ yra viena ištisa metafora, priverčianti suabejoti tuo, ką ką tik pamatėt.

„Kafarnaumas“ (pranc. „Caparnaüm“) – 9/10

Jautri socialinė drama, paliečianti, sukrečianti, supurtanti. Palikti abejingus gali tik tuos, kurie širdies vietoje nešioja akmenį. Filmas pasakoja apie dvylikametį berniuką, kuris į teismą paduoda savo tėvus už tai… kad šie jam suteikė gyvybę ir paleido į šį pasaulį. Nors jo prašymas teismui skamba neįprastai – uždrausti tėvams daugintis, vis tik panašu, kad šis dvylikametis yra labiau subrendęs ir socialiai atsakingas nei jo suaugę tėvai. Būtent apie tai – apie socialinę atsakomybę, ekstremaliomis sąlygomis įgyjamą ankstyvą brandą ir nepaprastą asmenybės tvirtumą kalba „Kafarnaumas“ – o ne apie tai, kokių skurdžių šalių esti šiame pasaulyje ir kaip varganai vaikai ten gyvena, kaip kad gali pasirodyti, jei į šį filmą pažvelgsite pernelyg paviršutiniškai.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles