Straipsnis

„Kino pavasario“ dienoraštis. Vienuolikta diena

BUVAU KINE. 2018 03 26

„Kino pavasario“ dienoraštis. Vienuolikta diena

Kad ir kokie puikūs ir laukiami bebūtų, savaitgaliai visada turi vieną trūkumą – per greitai pasibaigia. Ne išimtis ir šis. Tačiau net jei rytoj teks anksti keltis ir skubėti prie įprastų savaitės darbų, sekmadienis dar buvo ta diena, kai apie juos buvo galima negalvoti ir tiesiog mėgautis „Kino pavasario“ įkvėpimais.

Tad ką „Kino pavasaris“ rodė sekmadienį, kovo 25 d.? Kviečiame paskaityti mūsų įspūdžius.

Viktė:

„Paskutinė atostogų diena“ (1964 m., Lietuva) – 6/10

Arba „Mergaitė ir aidas“, anot tarptautinio, ir, tiesą sakant, gerokai poetiškesnio pavadinimo. Šis Arūno Žebriūno filmas rodo nedidelę mergaitę Viką, kuri pajūryje pas senelį mėgaujasi paskutine savo vasaros atostogų diena ir laukia atvažiuojančio jos pasiimti tėvo. Nors kitą dieną teoriškai jau prasideda ruduo, filme vis dar vasara – čia daug saulės, jūros, maudynių ir vaikiškų konfliktų, slepiančių šiek tiek gilesnę potekstę. Žinoma, tiems, kas augo su šiuo filmu, jo vertę gerokai į viršų pakylėja nostalgija (šaltinių teigimu, senų senovėje jį kasmet rodydavo rugpjūčio 31 d.). Tačiau jaunesnės kartos atstovai visai pagrįstai pasiges to, ko dažname lietuviškame filme dažniausiai nerasta – siužeto. Nes visa ta vasara ir saulė, ir jūra, ir poetika, gal ir gražu, bet vis tiek norisi šio to daugiau. Be to, didžiulis Puntukas skrieja į garso montažo specialistų daržą – kai kuriais atvejais garsas ne tik kad nesutampa su lūpų judesiais, bet dar ir prasilenkia beveik sekunde. Tad jei neaugote kartu su šiuo filmu jį galima pasižiūrėti bendrojo išsilavinimo tikslais – jis pakankamai simpatiškas, turi savotiško žavesio ir neprailgsta, bet visiškai suprantamos priežastys, dėl kurių tūkstantmečio vaikų (ar šiek tiek vyresnių) jis taip jau labai smarkiai ir nesužavės.

„Migruojantys žmonės“ (angl. „Human Flow“, Vokietija, Kinija) – 5/10

Prieš keletą metų, prasidėjus kariniams neramumas Sirijoje, į Europą plūstelėjo pabėgėlių banga. Išskėstarankei Europai šis gyvo šimtatūkstantinio žmonių srauto antplūdis buvo nemažas šokas, sutelpantis į pabėgėlių arba migrantų krizės pavadinimą. Ši tema pasirodė dėkinga kino kūrėjams ir jie vienas po kito ėmėsi kabintis už karštos ir aktualios šviežienos. Vieniems pasisekė labiau (ką rodo Berlyno ir Kanų kino festivalių apdovanojimai), kiti, deja, į šį traukinį nebespėjo – krizė pamažu suvaldoma ir slūgsta, o tiek Europos žiūrovai, tiek festivalių žiuri antrą kartą ant to paties kabliuko jau nebepakibs.
Tad „Migruojantys žmonės“, atrodo, vis dar bando pataikyti į vakar buvusią aktualią temą. Žinoma, tie šimtai tūkstančių pabėgėlių niekur nedingo ir filmas supažindina su jų padėtimi ir kasdienėmis problemomis. Iš esmės „Migruojantys žmonės“ tampa visai nebloga mokomąja medžiaga šia tema – rodomos skirtingos pasaulio vietos, skirtingos pabėgėlių stovyklos, ekrane nuolat atsiranda titrai su statistine informacija. Tačiau vis tik nieko naujo, ko daugiau mažiau nežinotume iš žinių pranešimų, taip ir nepamatome. To neatperka net ir puikus kameros darbas, švarūs kadrai ir atviruko ar nuotraukų albumo verti vaizdai. Tad filmą verta žiūrėti, jei tikrai domina migrantų krizė ir nelabai daug ką apie ją žinote – priešingu atveju filmas pasirodys kaip dvi valandas trunkantis gražiai nufilmuotas televizijos reportažas.

Titas:

„Vadink mane savo vardu“ (angl. „Call me by Your Name“, 2017 m., Italija) – 8,5/10
Nevienasluoksnis filmas, susipinanęs į vieną vasarą Šiaurės Italijoje, po kurios filmo veikėjai nebebus tokie, kokie buvo. Meilė, draugystė ir savęs pažinimas brendimo metu – tai pagrindiniai šio filmo akcentai, kurių nenustelbia pašalinės aplinkybės. Vizualiai tai vienas gražiausių per metus matytų filmų – puikus kameros darbas ir sėdint kino salėje buvo galima justi Italijos kaitrą. Vanduo, kalnai, žolė retai kada būna taip puikiai įkomponuoti į vaidybinius filmus. Pagiriamasis žodis ir muzikai, o ypač, pagrindiniam filmo kūriniui „Mystery of Love“. Vaidyba labai įtikinama, o ateityje galime tikėtis dar ne vieno įsimintino pasirodymo iš jaunosios juostos žvaigždės. Vienintelė trikdanti detalė filme – ar tikrai toji meilė tokia nekalta atsižvelgiant į jauną pagrindinio veikėjo amžių ir vyresnio autoriteto įtaką?