Straipsnis

Kinuose startuojantis kafkiškąja „Kasablanka“ vadinamas filmas laužo laiko rėmus

A-One Films. 2019 01 21

Kinuose startuojantis kafkiškąja „Kasablanka“ vadinamas filmas laužo laiko rėmus

„It Kafkos parašyta „Kasablanka“, – taip kritikų vadinamas dėl „Auksinio lokio“ pernykščiame Berlyno kino festivalyje varžęsis vokiečių režisieriaus Christiano Petzoldo filmas „Tranzitas“ (Transit, 2018). Annos Seghers romanu paremta mįslinga meilės istorija pasakoja apie jauną vokietį Georgą, bėgantį iš nacių okupuotos Europos šiais laikais. Laiko ir kino meno ribas trinantis filmas startuoja Lietuvos kino teatruose sausio 18 d.

Laikui nepavaldi istorija

1942-ais metais vykstantį veiksmą, C. Petzoldas perkėlė į šių dienų Marselį, ištrindamas aiškias laiko ribas. „Filmuodami aplinkos beveik nekeitėme. Pavyzdžiui, visi viešbučių kambariai filme yra tokie, kokius radome. Tačiau nusprendėme nenaudoti išmaniųjų telefonų, kadangi mano sūnus pasakė, kad tai greitai pasendintų filmą. Žiūrovai pagal „iPhone“ modelį galėtų nusakyti, kuriais metais vyksta siužetas,“ – apie laiką filme pasakojo režisierius.

C. Petzoldas perkeltą laiką filme naudoja kaip alegoriją, kalbėdamas apie dabartinę politinę ir socialinę situaciją. „Šiandien žmonės mano, kad mes iš tiesų padarėme progresą – esame laisvi, galime rengtis, kaip norime, esame laisvieji vartotojai. Bet tai tik vartotojiškumas ir hedonizmas – viskas, kas buvo pažadėta 1967-aisiais, pasimetė tame tarpe. Tuo pačiu mes turime vis iškylančius praeities vaiduoklius kaip
nacionalizmą, ksenofobiją, kuriuos jau manėme išnykusius,“ – interviu „Film Comment“ teigė C. Petzoldas.

Meilė priespaudos režimų laikais

Lietuvoje anksčiau rodyti režisieriaus filmai „Barbara“ (2012), „Feniksas“ (Phoenix, 2014) ir kinuose nuo sausio 18 d. pasirodysiantis „Tranzitas“, pasak režisieriaus, sudaro „Meilės priespaudos režimų laikais“ trilogiją. „Barbaroje“ pagrindinė veikėja 1980-aisias ruošiasi pabėgti į Vakarų Vokietiją, tačiau jos planams sutrukdo meilė toje pačioje ligoninėje dirbančiam gydytojui. „Fenikse“ iš Aušvico pabėgusi Neli bando išsiaiškinti, ar naciams ją išdavė jos vyras. „Tranzite“ Franzo Rogowskio suvaidintas Georgas ieškodamas užuovėjos nuo artėjančios okupacijos įsimyli žymaus rašytojo žmoną Mari. „Man visada patinka galvoti apie savo filmus kaip trilogijas. Paskutiniai trys filmai buvo laikmečio istorijos. Dabar kursiu istorijas, paremtas mitais ir pasakomis,“ – apie ateities planus pasakojo režisierius.

Naujoji Romy Schneider

„Tranzite“ vaidina Francois Ozono „France“ (Frantz, 2016) debiutavusi vokiečių kino aktorė Paula Beer, už vaidmenį gavusi kylančios žvaigždės apdovanojimą Venecijos kino festivalyje. Po filmo sėkmės P. Beer iškart pradėta lyginti su viena garsiausių Vokietijos aktorių Romy Schneider. „Romy Schneider buvo puiki aktorė. Būti lyginamai su ja – didelis komplimentas,“ – džiaugiasi P. Beer.

P. Beer „Tranzite“ vaidina žymaus rašytojo žmoną Mari, kuri vis dar tikisi kartu su juo pabėgti iš Marselio. „Paula labai jauna, bet jos akys išduoda gyvenimiškąją patirtį. Man patinka, kad veikėjai kine gali būti arti, bet tuo pačiu ir labai nutolę nuo mūsų,“ – apie aktorę kalbėjo C. Petzoldas.

Filmo anonsas: