M. Streep: „Vaidinant filme „Geležinė Ledi“ sunkiausia buvo išmokti kalbėti ir kvėpuoti kaip pati Margaret Thatcher“

Kino legenda bei trijų Oskarų laureatė Meryl Streep grįžta į didžiuosius kino ekranus ir pristato jau 57-ą juostą per savo karjerą – „Roko karalienė“ (angl. „Ricki and the Flash“). Aktorė grįžta į savo vieną mėgstamiausių žanrų ir jeigu kažkas vis dar abejoja M. Streep, kaip vokalistės, sugebėjimais – po šio filmo vėl liks maloniai nustebinti. Kritikai jau ėmė diskutuoti ir filmą vertina ganėtinai įvairiai, tačiau dėl vieno galime neabejoti – aktorė ir vėl gali būti nominuota Oskaro statulėlei laimėti geriausios aktorės kategorijoje.

Aktorė Meryl Streep gimė 1949-ais metais Niudžersyje ir jau nuo pat mažų dienų iš tolo žvelgė į savo ateitį ant scenos. Menų mokyklą pabaigusi aktorė pasirodydavo ne tik spektakliuose, tačiau ir priešais kameras. Savo karjerą M. Streep pradėjo 60’aisiais Niujorko Brodvėjaus scenoje, o vienas didžiausių aktorės vaidmenų, kurį daugelis Amerikos gyventojų prisimena iki šiol, yra 1977-aisiais pristatyta Antono Čechovo drama „Vyšnių sodas“ (angl . „The Cherry Orchard“).

Pirmi vaidmenys – pirmi ir Oskarai

Vaidybiniuose filmuose M. Streep pirmąkart pasirodė 1977 metais suvaidinusi juostoje „Džiulija“ (angl. „Julia“). Filmas iškart pelnė tiek kritikų, tiek žiūrovų simpatijas ir buvo nominuotas 11-oje Oskaro kategorijų, tačiau laimėjo trejose. Vaidmuo kartu su Jane Fonda ir Vanessa Redgrave padėjo aktorei jau nuo pat pirmųjų savo žingsnių įgauti teigiamą įvaizdį, todėl aktorių agentūroms vėliau pasirinkti M. Streep nebuvo taip ir sunku. Kitais metais pasirodė dar viena puikiai įvertinta juosta kartu su M. Streep priešakyje „Elnių medžiotojas“ (angl. „The Deer Hunter“), už kurią ji buvo pirmąkart buvo nominuota Oskaro statulėlei laimėti geriausios antraplanės aktorės kategorijoje. Vaidmuo šalia Roberto De Niro ir Christopherio Walkeno padėjo aktorei dar stipriau atsiskleisti ir netrukus laimėti „Emmy“ apdovanojimą dėl vaidmens televizijos seriale „Holokaustas“ (angl. „Holocaust“).

Pirmąją savo Oskaro statulėlę geriausios antraplanės aktorės kategorijoje M. Streep jau laimėjo 1979 metais suvaidinusi juostoje „Kramer pries Kramerį“ (angl. „Kramer vs. Kramer“). Pirmąją statulėlę gavusi Meryl Streep Oskarų įteikimo ceremonijoje vos rinko žodžius: „Noriu padėkoti Dustinui Hofmanui bei Stanley Hufferiui, kurio dėka turėjau galimybę suvaidinti šį vaidmenį. Taip pat dėkoju šeimai bei visiems mane palaikiusiems žmonėms. Esu beprotiškai laiminga jau dabar turėdama tokį apdovanojimą“. Ir jeigu juosta laimėjo daugybę apdovanojimų, atsirado ir kritikų, teigiančių, jog juosta tikrai nėra verta tokio išaukštinimo.

Per savo karjerą aktorė yra suvaidinusi daugybę skirtingų vaidmenų bei buvo nominuota net 19-ai Oskaro statulėlių laimėti. Kitas įsimintinas M. Streep karjeroje momentas yra kuomet ji jau po kelių metų laimėjo antrąją Oskaro statulėlę tik šįkart pagrindinės aktorės kategorijoje filme „Sofijos pasirinkimas“ (angl. „Sophie’s Choice“). Šioje juostoje aktorė suvaidino lenkų tautybės moterį, kovojančią su savo pačios išgyvenimais dėl įvykių Holokausto metu. 1983-ais metais Oskarą M. Streep įteikė bokso virtuozas Silvesteris Stallone. Aktorė ir vėl sunkiai rinko žodžius, o tik atėjusi atsiimti statulėlės nerangiai ant kilimo išmetė savo kalbą: „O Dieve, palaukit, aš pamečiau savo kalbą. Nesvarbu, kiek tu bandai ir dirbi, tu jautiesi pasakiškai, kai atsiduri ant šios scenos. Galėčiau dėkoti daugybei žmonių už šį apdovanojimą, tačiau tokių yra tiesiog perdaug“.

Aktorė niekad nemėgo rinktis paprastų ar nuobodžių vaidmenų. Kritikai pripažįsta, kad M. Streep yra viena nedaugelio aktorių, galinčių suvaidinti brandžių moterų vaidmenis. Keli vaidmenys dar smarkiau pakėlė aktorės kartelę, kai ši suvaidino Carrie Fisher adaptuotoje novelėje „Linkėjimai nuo bedugnės krašto“ (angl. „Postcards from the Edge“) ir autoriaus Roberto Jameso Wallerio romantinėje dramoje „Medisono grafystės tiltai“ (angl. „The Bridges of Madison County“) kartu su Clintu Eastwoodu. Aktorė taip pat tuo metu pradėjo jausti savo aistrą muzikai, kuomet suvaidino itin jausmingoje ir puikiai kritikų įvertintoje Weso Craveno juostoje „Širdies muzika“ (angl. „Music of the Heart“). Juostos istorija yra apie mokytoją, besistengiančią įskiepyti Niujorko vaikams aistrą muzikai mokant juos groti violančele.

Naują tūkstantmetį M. Streep pradėjo dar stipriau. 2002-ais metais aktorė suvaidino iškart du kritikų išliaupsintus filmus „Valandos“ (angl. „The Hours“) ir „Adaptacija“ (angl. „Adaptation“). Pirmosios juostos dėka, aktorė buvo nominuota dar vienai Oskaro nominacijai geriausios antraplanės aktorės kategorijoje. Kitais metais M. Streep suvaidino vaidmenį smulkiame televiziniame seriale „Angelai Amerikoje“ (angl. „Angels in America“), už kurį netrukus gavo savo antrąjį „Emmy“ apdovanojimą.

Stiliaus žinovė tik filmuose, tačiau dainininkė ir realybėje

2004 metais M. Streep gavo puikią progą parodyti save kiek kitame, kominiame antagonistės vaidmenyje politiniame trileryje „Mandžiūrijos kandidatas“ (angl. „The Manchurian Candidate“). „Man labai patinka Jonathano Demme kūrybiniai darbai, tačiau kartu labai norėjau suvaidinti ir su Denzeliu Washingtonu. Maniau, kad su juo vaidinsiu daug ir bus išties įdomu, tačiau kartu pasirodėme tik vienoje scenoje. Mano herojė yra stipri, emocijų persmelkta moters, kuri tiki daranti gerą savo tautai“, – apie kitokį vaidmenį pasakojo M. Streep. Ieškodama naujos ir kitokios M. Streep, aktorė suvaidino juostoje „Mano geriausias meilužis“ (angl. „Prime“) kartu su Uma Thurman ir Bryanu Greenbergu priešakyje. Aktorė suvaidino psichoanalitikę Liza Metzger, kurios klientas įsimyli jos sūnų.

Juostos „Ir velnias dėvi Prada“ (angl. „The Devil Wears Prada“) dėka aktorė buvo nominuota dar vienai Oskaro bei Auksinio Gaublio statulėlėms laimėti. „Mano herojė yra visažinė madų pasaulio atstovė, tačiau aš negaliu pasigirti tokia esanti. Aš tikrai nesidomiu madomis, tačiau man labai įdomu stebėti, kaip žmonės perteikia save per rūbų prizmę realybėje. Juk dažniausiai, kaip žmogus rengiasi, taip jis jaučiasi viduje, tiesa? Atvirai pasakius, gyvenime aš dėviu paprasčiausius džinsus ir marškinėlius – man taip patogu ir tada jaučiuosi puikiai. Tikras velnias dėvintis beveik Pradą. Visai nesenai išgirdau ir klausimų, ar šis filmas kartu pakeitė ir mano pačios drabužinę, tai skubu paneigti – ne, tikrai nepakeitė. Aš gyvenime nesu tokia, kokia yra mano herojė, tačiau jos charakteris puikus. Bailesniam žmogui reikėtų iš jos pasimokyti, kaip išgauti tai, ko jie nori“, – mintimis apie aprangą ir žmonių charakterius dalinosi M. Streep.

2006 metais aktorė ir vėl prisiminė savo aistrą vaidmenims susijusiems su muzika – M. Streep suvaidino kantri stiliaus atlikėją Roberto Altmano juostoje „Kompanionai“ (angl. „A Prairie Home Companion“), o po kelių metų sekė dar vienas muzikinis aktorės vaidmuo grupės „ABBA“ miuziklo adaptacijoje kine „Mamma Mia!“ (angl. „Mamma Mia!“). „Pirmas filmas man pačiai labai patiko, nes persikėlėme į senesnius laikus, kuomet gyvenimas buvo be iPad’ų ir trankios muzikos. Žmonės tiesiog susėsdavo ir kartu dainuodavo, kas yra išties puiku. Kartu įsijausdavo į paprastas dainas, tačiau vaidmuo filme „Mamma Mia!“ jau buvo visai kitoks“, – leidiniui „Tribute“ minėjo M. Streep. „Esu užtikrinta, kad šio filmo dainas visi esame dainavę gerus 70 000 kartų, pradedant karaokėse, baigiant sėdint ant tualeto. Juokai juokais, tačiau vaikystėje tėvai man tik ten leisdavo dainuoti“, – vaikystės prisiminimais dalijosi M. Streep. „ „ABBA“ grupės įkūrėjai Benny ir Bjornas kartu su mumis buvo viso filmo kūrimo metu bei padėjo dainas perkurti šiuolaikiškai. Man pačiai didžiausias iššūkis buvo atliekant dainą „Voulez-Vous“. Buvo tikrai sunku išmokti naujų šokių judesių. Įsivaizduokit – pagrindiniai aktoriai niekada profesionaliai nešoko ir judėjo praktiškai kiekvienas sau atskirai, tačiau laikui bėgant įsivažiavome. Kartą režisierius mus nusivedė į montažinę, kur parodė, kaip sulipdė mūsų šokių scenas. Buvo tikrai beprotiškai juokinga žinant, kad vieną dainą sulipdėme iš maždaug 50-ies dublių“.

Grįžimas prie rimtumo ištakų bei jo suderinimas su didžiausia aistra

2008-ais metais M. Streep suvokė turinti grįžti prie rimtesnių vaidmenų. Puikiai kritikų įvertinta juosta „Abejonė“ (angl. „Doubt“) padėjo aktorei būti įvertintai dar kartą – aktorė ir vėl buvo nominuota Oskaro bei Auksinio Gaublio statulėlėms laimėti. Pačiame filme M. Streep suvaidino vienuolę, kuri ilgainiui pradėjo įtarinėti kunigo ir jaunos studentės bendravimą neleistinais veiksmais. Kitais metais kino legenda suvaidino vieną mylimiausių žmonių kulinarijos istorijoje Julia Child juostoje „Džiulė ir Džiulija“ (angl. „Julie and Julia“). Nora’os Ephron ekranizuotos biografinės dramos dėka, M. Streep laimėjo dar vieną Auksinio Gaublio statulėlę bei buvo įvertinta gavusi nominaciją Oskaro statulėlei dėl savo itin stipraus pasirodymo.

2011 metai ir vėl pažymėti M. Streep sėkme. Aktorė suvaidino britų politikos legendą „Geležinę Ledi“ (angl. „The Iron Lady“). Margaret Thatcher buvo aktyvi bei emociškai stipri Britų ministrė pirmininkė, o M. Streep puikiai pavyko atskleisti būtent tas pačias ministrės emocijas. Vaidmens dėka aktorė gavo dar vieną, jau trečią Oskaro bei Auksinio Gaublio statulėles. „Apdovanojimų metu pati nustebau išgirdusi savo vardą. Mane užplūdo toks jausmas, it girdėčiau Amerikiečių balsus, sakančius „O ne, ir vėl ji. Gal jau užtenka?“. Bet nepaisant to, aš esu labai laiminga“, – prisipažįsta M. Streep. „Šiam vaidmeniui suvaidinti buvo pasamdyta vokalo mokytoja. Didžiausias iššūkis, be abejo, buvo išmokti kalbėti ir kvėpuoti taip kaip Margaret Thatcher. Jos balso tembras buvo ganėtinai žemas bei įsakmus, o jai bijojo prieštarauti netgi vyrai“, – apie balso transformacijas pasakojo M. Streep. „Margaret kalbėdama darė ilgas pauzes bei buvo neįtikėtinai susikaupusi. Įsivaizduokit, kaip tiesiai kartais rieda traukinys. Kartais jis nusuka taip tiesiai, kad Jūs net negalite atsitokėti atsidūrę visai kitoje vietoje. Va tokia ir buvo politinė asmenybė ta Margaret. Aš galvojau, kad įsakmiai kalbėti kartais moku, tačiau šįkart visko reikėjo mokintis iš naujo“.

Kelis kitus metus aktorė jautėsi jau gyvendama rutininį gyvenimą. M. Streep buvo nominuota dar dvejoms Oskaro statulėlėms suvaidinusi juostoje „Šeimos albumas: Rugpjūtis“ (angl. „August: Osage County“) ir mokslinės fantastikos kupiname filme „Siuntėjas“ (angl. „The Giver“). Tais pačiais metais, aktorė pasirodė dar viename miuzikle „Gilyn į mišką“ (angl. „Into the Woods“), kurio dėka buvo nominuota tiek Oskarui, tiek Auksiniam Gaubliui. Iki šios dienos aktorė jau yra Oskaro nominacijų rekordininkė ir jų yra sulaukusi net 19-os. „Šiam vaidmeniui režisierius Robas Marshallas mūsų visų primygtinai prašė į Angliją atvykti likus mėnesiui iki filmavimų pradžios. Robas tiesiog norėjo, kad mes nebūtume kaip atskirai surinkta aktorių šutvė, o susibendravusi bei draugais tapusi komanda. Ši juosta nėra paprasta pasaka. Čia greičiau realybės perteikimas pasakant, kad gyvenimas nėra rožėmis klotas. Norėdamas išgyventi – turi kovoti“.

Ir štai ji – miuziklų aktorė, Oskarų nominantė – „Roko karalienė“

Šiais metais į didžiuosius kino ekranus M. Streep grįžta su dar vienu muzikiniu filmu „Roko karalienė“, kurioje išvysime brandžią roko žvaigždę ir jos bandymus iš naujo sulipdyti šeimą. Juostos režisierius Jonathanas Demme gražiais žodžiais atsiliepė apie aktorės sukurtą personažą: „M. Streep tiesiog sukūrė dar vieną naują išskirtinį personažą. Įsivaizduokit, ji pati visas dainas perkūrė taip, kaip jai tai atrodė tinkama, o kūrybinė komanda tiesiog neturėjo prie ko prikibti. Mes jai nieko nesakėme, kaip Meryl turi atrodyti bei judėti ant scenos – ji tiesiog užlipo ir pradėjo improvizuoti. Jūs net neįsivaizduojate, koks puikus jausmas tuo metu buvo matyti tokią profesionalę savo komandoje. Ji žino, ką daro, todėl tokią laisvę aktorei ir suteikiau“. „Boston Globe“ žurnalistui paklausus, kas buvo atsakingas už dainų parinkimą finalinei scenai, režisierius teigė, jog svarbų žodį turėjo ir M. Streep: „Dainų parinkimas filmui – yra viena, bet žymiai svarbiau yra turėti stiprią finalinę dainą. Meryl norėjo pati atrasti tam tinkamiausią muzikinį skambesį ir puikiai prisimenu, kaip važiuodama namo į Manheteną ji tiesiog užsileido Bruce’o Springsteeno albumą. Perklausius jį visą, aktorė suvokė, kad pats Springsteenas galbūt ir nepasirinktų tokios dainos, tačiau Meryl jautė, kad tai yra ta daina, kuria ji gali finišuoti vaidindama šį vaidmenį. O šiaip – ji nuostabi. Jeigu vieną dieną M. Streep sugalvotų baigti aktorės karjerą ir pradėti muzikantės – ji tikrai taptų pasaulinio lygio žvaigžde“.

Pati Meryl Streep džiaugiasi, galėdama vaidinti šioje juostoje: „Šis vaidmuo man pačiai išties nebuvo labai didžiulis iššūkis, greičiau atgaiva sielai. Iki šio filmo vaidybos pradžios aš net gitara groti nemokėjau! Net nežinojau, ką reiškia groti su grupe, bet kuomet tu tai pradedi, kartu pradedi ir suvokti, jog nieko nebegirdi. Užsikemši ausis ir džiaugiesi, nes suvoki, kad tavo klaidų per tą didžiulį garsą niekas neišgirs. Turėjau puikų mokytoją, kuris per šešias savaites mane ir išmokė groti gitara“. Aktorė taip pat jaučia ir giminingą ryšį juostos režisieriui: „Jonathanas yra nuostabus žmogus. Su juo pradėjome bendradarbiauti anksčiau, o ir šiaip jis yra geras mano draugas. Ankstesnėse jo juostose jaučiau atsiskleidžiantį jausmingumą ir gebėjimą kurti panašios tematikos filmus. Jis tiesiog myli tokio žanro juostas ir kai man pasiūlė prisijungti – aš žinojau, jog nenusivilsiu“.

Šį savaitgalį į kino teatrus atkeliauja dar vienas brandus aktorės vaidmuo juostoje „Roko Karalienė“. Meryl Streep yra laimingai vedusi moteris, augina keturis vaikus, o su viena jų, Mamie Gummer, kartu vaidina ir šiame filme. Savo laime aktorė kartu dalijasi ir su kino mėgėjais, todėl kviečiame susipažinti su juostos anonsu ir išvysti dar vieną aktorės vaidmenį, už kurį galbūt M. Streep ir vėl gaus Oskaro nominaciją.