Straipsnis

Tarzano personažui kine sukanka šimtas metų – festivalis „Pirmoji banga“ parodys pirmąją garsinę filmo versiją

SCANORAMA. 2018 08 25

Tarzano personažui kine sukanka šimtas metų – festivalis „Pirmoji banga“ parodys pirmąją garsinę filmo versiją

Šiemet žymiajam Tarzano personažui kine sukanka 100 metų. Ankstyvojo kino festivalyje „Pirmoji banga“ ši sukaktis bus pažymėta pirmąja garsine romano „Tarzanas džiunglėse“ adaptacija „Tarzanas – neliestųjų girių valdytojas“ („Tarzan the Ape Man“, 1932 m.). Pagrindinio vaidmens atlikėjas Johnny Weissmulleris per visą savo karjerą Tarzaną įkūnijo net 12-oje juostų. Ši nemirštančio herojaus vaidmenyje jam buvo pirmoji.

Nebandyti pakartoti namuose – taisyklė ne be reikalo

Kino istorijos legendose yra nugulęs pasakojimas apie tai, kaip po Antrojo pasaulinio karo sovietų kariai į Rusiją parsigabeno Vakaruose užgrobtą neįkainojamą trofėjų – kelis filmus apie Tarzaną. Teigta, jog šie filmai visiškai sujaukė juos mačiusių rusų protus – juos pažiūrėję jaunuoliai patys pradėdavo karstytis medžiais ir vaidinti laukinius žvėris. Tai turėjo ir skaudžių pasekmių – ne vienas jų nukrito ir susilaužė koją ar net atsisveikino su gyvybe.

„Vienas anykštėnas, pamatęs filmoj, kaip vaidinąs Tarzaną akrobatas karstėsi po medžius, mėgino pats iš medžio medin paskui voveraitę šokinėti, kol krito ir užsimušė“, – 1933 m. gruodį rašė žurnalas „Trimitas“.

Stulbinantis Tarzano populiarumas nuo pirmojo knygos leidimo

1912 m. rašytojo Edgaro Rice’o Burroughs‘o sukurtas literatūrinis personažas Lietuvą pasiekė gana anksti – pirmasis knygos vertimas šalyje išspausdintas dar 1924 m. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir čia personažas sulaukė stulbinančio pripažinimo: iš spaustuvių keliavo vis nauji Tarzano nuotykių leidimai, laikraščiai spausdino juos komiksų pavidalu, o po provinciją keliavo Tarzano vardu pasivadinusios cirko artistų trupės. Tačiau didžiausia Tarzano karalija buvo kinas.

Tarp dviejų pasaulinių karų Vakaruose susukta bent penkiolika skirtingų Tarzano nuotykių adaptacijų. Lietuvoje šie filmai rodyti nuo pat 3 dešimtmečio vidurio. Tačiau ryškiausias šio personažo etalonas kine buvo sukurtas 1932 m., pirmajame garsiniame Tarzano nuotykių filme „Tarzanas – neliestųjų girių valdytojas“, režisuotame W. S. Van Dyke’o.

Kine atgimęs personažas skiriasi nuo sukurto literatūroje

Paradoksalu, jog visų Tarzano filmų matu tapęs kūrinys pats gerokai nukrypo nuo originalaus E. R. Burroughso sumanymo. Knygose iš džiunglių ištrauktas Tarzanas greitai prilygo visiems rafinuotiems Anglijos džentelmenams. O Van Dyke’o filme jis yra nesutramdoma gamtos jėga, neturinti jokių šansų prisitaikyti prie modernios civilizacijos. Išsilavinęs anglų lordas kine tapo pirmykšte beždžione ir liko tokia ilgam. Ši įvykių kryptis liūdino personažą sukūrusį rašytoją, o filmo autoriams iškėlė galvosūkį – surasti aktorių, kuris galėtų tinkamai įkūnyti šią gamtos stichiją ekrane.

Tarzaną įkūnijo penkis olimpinius aukso medalius iškovojęs plaukikas

Tobulo Tarzano paieškos buvo nelengvos: filmo kūrėjai ieškojo idealios, raumeningos išvaizdos vyro, kuris laisvai jaustųsi ir vaidintų būdamas beveik nuogas. Šimtai jaunų aktorių peržiūrų nedavė jokios naudos, o žinomos to meto Holivudo žvaigždės neatitiko režisieriaus keliamų reikalavimų: Charlesas Bickfordas pasirodė per senas, Johnny Mackas Brownas pripažintas per žemu, o apie Clarką Gable’ą apskritai atsiliepta kaip apie „neturintį kūno“. Galiausiai apsistota ties jauna amerikietiško futbolo žvaigžde – Hermanu Brixu, tačiau netikėta trauma sujaukė studijos planus.

Būsimąjį Tarzaną filmo scenaristas atsitiktinai pastebėjo viešbučio, kuriame buvo apsistojęs, baseine. Tai anaiptol nebuvo eilinis žmogus, bet – Johnny Weissmulleris. Penkis olimpinius aukso medalius laimėjęs plaukikas, per savo karjerą pagerinęs 174 individualius plaukimo rekordus ir laikomas vienu geriausių XX a. pirmos pusės plaukikų. Atvykusiam į aktorių peržiūrą sportininkui nereikėjo ištarti nė žodžio – vaidmenį jis gavo vien parodęs savo raumenis. Tačiau aktorius sumokėjo didelę kainą – buvo priverstas nutraukti profesionalaus sportininko karjerą.

Neatsispyrė ir prezidentas Antanas Smetona

Įtemptas veiksmas, egzotiškos džiunglių ir „laukinių“ žvėrių scenos bei herakliškos išvaizdos debiutuojantis aktorius nepaliko abejingų. „Tarzanas –  neliestųjų girių valdytojas“ susilaukė stulbinančių kritikų liaupsių ir neblėstančio populiarumo. Lietuvos publika nebuvo išimtis.

„Forume“ ir „Metropolitaine“ demonstruojamas „Tarzanas“ turi labai didelį pasisekimą. Suprantama, nes filmas ir menišku atžvilgiu ir savo egzotišku pastatymu yra tiek pat įspūdingas ir įdomus, kaip ir pats romanas. Afrikos džiunglių baisenybes jis net geriau už kitus, specialius, filmus atvaizduoja“, – apie ne kartą šalyje demonstruotą filmą atsiliepta vienoje recenzijoje. Tarzano žavesiui neatsispyrė net rimčiausios šalies galvos – specialiame seanse filmą žiūrėjo ir prezidentas Antanas Smetona.

E. R. Burroughso sukurtas, o kino ekrane Weissmullerio įkūnytas personažas buvo ryškiausias Vakarų popkultūros herojaus įsiveržimas į tarpukario Lietuvos viešąją erdvę. Kai Sovietų Sąjunga dar tik pradėjo pažintį su šiuo miškų galiūnu, Lietuvoje jis jau buvo palikęs neištrinamą įspaudą – pokariu daugiau nei 50 Lietuvos laisvės gynėjų-partizanų slapyvardžiu pasirinko Tarzano vardą.

Satelitinis Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginys „Pirmoji banga“ vyks rugsėjo 6–9 dienomis Vilniaus kino centre „Skalvija“ ir rugsėjo 14–16 dienomis Kaune, kino centre „Romuva“. Projektą iš dalies
finansuoja Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos.

Teksto autorius: Audrius Dambrauskas