Komedijos apie juodaodžius mūsų kino teatrus pasiekia vis rečiau. Akivaizdu, kad mums gana svetima kultūra ir visiškai kitoks humoras nėra suprantamas, tad ir žiūrovai vangiai eina į tokius filmus. Tačiau, vis nutinka, kad viena ar kita tokia komedija prasimuša kelią, kai už jos kūrybą yra atsakinga viena iš didžiųjų Holivudo studijų. Dar prie to prisideda ir žinomesnis vardas, puikiai pažįstamas auditorijai. Vienas tokių darbų mūsų kino teatruose – „Vakarinė mokykla“.
Teris – vaikystės traumų ir nepilnavertiškumo kompleksų kamuojamas grilių pardavėjas, kuriam jo amatas sekasi tobulai. Dėl netikėto įvykio praradęs darbą Teris kaip ir turi kur dėtis, tačiau jam reikia mokyklos baigimo diplomo. Kad jį įgytų, Teris privalo baigti vakarinės mokyklos kursą. Bet tai nebus taip paprasta, kai bendraklasiai yra visiškai nukvakę, mokytoja užsispyrusi, o galiausiai viską reikia slėpti nuo antrosios pusės.
Filmą didiesiems ekranams pristatė komedijomis apie juodaodžius pagarsėjęs režisierius Malcolmas D. Lee. Neabejotinai, bent jau „Slaptąjį brolį“ (angl. „Undercover Brother“) tikrai yra matę didžioji dauguma Lietuvos žiūrovų. Ir ne dėl to, kad jį rodė kine. Ne vieną kartą jis buvo rodomas per televiziją. Bet kuriuo atveju, režisierius smarkiai nenukrypsta nuo tendencijų, tik šįkart į filmą prikiša gana nemažai baltųjų, kurie… išlieka foniniai nelabai įdomūs ir padriki, smarkiai kvaili ar nustekenti veikėjai.
Iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodo, kad tai bus normali, įprasta komedija, kuri nebus juokinga, bet savotiškai gerai susižiūrės. Tiksliau, kad tai nebus tipinis juodukų filmas, nes bent jau 70 procentų veikėjų yra baltieji. Bet, kaip jau minėta, jų daug, bet visi nukišti į galą, o pirmame plane stovi 4 juodukai su savo ne itin juokingais juokeliais. Net baltieji bando imituot juodukus ir tai tam tikra prasme turėtų būti juokinga. Bet nėra. Taigi, žiūrint yra šiek tiek liūdną. Visgi, viena iš antraplanių veikėjų buvo pavaizduota taip taikliai, kad net skaudėjo. Ir, aišku, buvo juokinga. Tai – užuita kelių vaikų mama Teresa. Aš nesu daugiavaikė mama, bet kažkodėl atrodo, jog būtent taip ir jausčiaus jos padėtyje. Ir tai buvo taip nuoširdu ir tikra, kad bene labiausiai išsiskyrė iš visų personažų visame filme.
Grįžtant prie humoro, tai jis tikrai labai labai juodas. Ir ne mūsų tipiniu supratimu, o grynai absoliučiai juodukams skirtas. Nuorodos į darbą keptos vištos restorane, krikščionišką požiūri, turtai, rasistiniai juokeliai kalbant su klientais ir baltųjų parodymas kaip absoliučiai tuščių kibirų. Tai yra iki skausmo pažįstama, jei esate matę bet kurį kitą juodaodžiams skirtą komediją. Taip, vietų pasijuokti tikrai buvo kur ir ne kartą, bet kad tai būtų tendencingas, gerai apgalvotas humoras, kuris nuoširdžiai prajuokintų ir būtų geras – ne. Verčiau tai buvo absurdiškos, nežmoniškai kvailos situacijos, kurios prajuokino ir šiek tiek kėlė svetimos gėdos jausmą.
Kalbant apie aktorius, tai aišku, jog pagrindinį vaidmenį atliekantis Kevinas Hartas atliko būtent tai, ko iš jo tikėjosi žiūrovas. Jis daug juokėsi, rėkė, putojosi ir atrodė tiesiog absurdiškai juokingai, kaip vaikas prieš kitus normalaus ūgio aktorius. Visgi, jis yra ta jėga, kuri gali prajuokinti ir ištempti filmą. Prie jo prisideda ir Tiffany Haddish, kuri šiaip jau atrodė bene natūraliausiai visame filme. Vėlgi, perspaudimų ir tų juodųjų manierų kupinų emocijų išreiškimų netrūksta, bet ji atrodo gana gerai. Tiksliau, ją stebėti ekrane visai malonu. Na, ir Mary Lynn Rajskub. Tai toji aktorė, kuri įkūnijo jau minėtą daugiavaikę motiną. O daugiau nelabai yra ką ir paminėti.
„Vakarinė mokykla“ yra labai lengva komedija penktadienio vakarui, kuri visiškai neįpareigoja. Pažiūrėjai, išėjai ir pamiršai. Tai lengvas, geros nuotaikos filmas, kuris gali erzinti dėl juodukų humoro, bet jį žiūrint skausmo dar neturėtumėt pajusti. Nepaisant to, tai nėra geras filmas. Jis neturi nei įsimintinų pagrindinių veikėjų, nei normalios istorijos. Viso filmo esmė – pastoviai rėkiantis Kevinas Hartas. Jei tai jums patinka, tad gal filmas ir tiks. Bet daugiau čia kažko nerasite.
