Vyrai ir žmonos

Husbands and Wives

Woody Allenas, atrodo, niekada neišsems šulinio, iš kurio vis semia idėjas savo filmas apie santykių svarbą gyvenime – dar viena jo juosta „Vyrai ir žmonos“ tą tik dar kartą gerai patvirtina, nes čia ir vėl, kaip ir nurodo filmo pavadinimas, yra kalbama apie porų santykius ir bėdas su kuriomis susiduria galbūt ne visos poros, bet tikrai didelė dauguma ieškotojų ilgoje kelionėje Didžiosios Meilės link.

Apie ką mes čia

„Vyrai iš žmonos“ išėjo labai keistu laiku – kai dvi šio filmo žvaigždės W. Allenas ir viena iš pagrindinių aktorių Mia Farrow išsiskyrė po apie dešimtmetį trukusių santykių. Būtent dėl šios priežasties, daugelis kino kritikų arba save tokiais laikančių bandė ieškoti paralelių arba kažkokių užuominų tarp filme vykstančių herojų santykių dramų ir realybėje besimezgančios romantikos mirties. Bet jeigu jos ir yra atrandamos priekabesnės akies, tai gali būti nebent keistas atsitiktinumas, o ne sąmoninga W. Alleno autobiografinė išraiška.

Kad ir kaip bebūtų, juostoje mes susipažįstame su dvejomis draugų poromis: viena vaizduojama jau minėtų W. Alleno ir M. Farrow, o antroji – Sydney Pollacko ir Judy Davis. Pastaroji pora filmo pradžioje pareiškia, kad po daugelio metų santuokos nusprendžia išsiskirti, tuo bei šaltakraujiškumu šį faktą pareiškus šokiruodama savo bičiulius. Toliau mes galime sekti abiejų porų bandymus reflektuoti santykių svarbą mūsų gyvenimuose, naujų simpatijų (vyrų atžvilgiu – jaunų sportiškų merginų arba jaunų intelektualių) atsiradimą bandant ieškoti savęs, eksperimentavimą su savimi bei aplinka, savotišku būdu rasti būdą savidestrukcijai ir galiausiai sulaukiame ne sprogstančios, tačiau ramios istorijos atomazgos, kuri, deja, yra labiau realistiškesnė, nei būtų galima kartais iš gyvenimo norėti.

Autentiškas ir artimas pseudodokumentinis žvilgsnis į tai, kas yra mūsų gyvenimo akstinas

Būtent autentiškumas, realistiškumas ir santykių vaizdavimas nepagražinant, per daug nesuromantizuojant ir ne per daug sureikšminant tam tikrų jų elementų (kad kad buvo jau aprašytoje to pačio W. Alleno komedijoje „Vidurvasario nakties sekso komedija“, kurioje, panašu, pagrindinį smuiką grojo seksas) sukuria keistą, tačiau tikrą santykį tarp žiūrovo ir juostos. Mes visi esame turėję santykius arba bent jau įsivaizduojame, kokie jie galėtų būti. Dabartinė populiarioji kultūra (tiek muzika, tiek filmai, tiek žiniasklaida) propaguoja sveikų, laimingų ir be problemų gyvenančių santykių kultą, sąmoningai užsimerkiant prieš skaudžią realybę, kad santykiai yra žymiai daugiau nei vien tik geros emocijos ar prisiminimai. Mes santykiuose kenčiame, ieškome savęs, prarandame save, užmirštame kalbėtis, nusiviliame ir galiausiai vieną dieną prabundame supratę, kad esame su žmogumi, kuris visiškai niekuo mums nebėra svarbus.

Apie tokią santykių pusę ir kalbama šiame filme. Iš pažiūros laimingi ir idealūs santykiai sugriūva, nes pora nustoja kalbėjusi, atranda naujų išorinių stimulų, kurie sutrikdo ir priverčia suabejoti dabartinių santykių stabilumu. Tuo pačiu, filmas, kaip ir daug kitų W. Alleno juostų, tik dar kartą patvirtina pačio kūrėjo svarbiausią gyvenimo varą – vienintelės, tikrosios, Didžiosios meilės paiešką, kuri be proto vargina.

Čia staiga prisimeni ir psichoanalitiko Raimundo Milišausko vienoje knygoje išsakytą mintį: „Gal paradoksas ir yra tai, kad vieno ryšio ir vieno pastovaus partnerio turėjimas akivaizdžiai reiškia, kad dalis gyvenimo praėjo ir galbūt jau nieko naujo šioje srityje nebeįvyks… Tada ir bandome kurti vis naujus paviršutiniškus ryšius, kurie magiškai sukuria begalybės iliuziją. O kai pasiekiame, tarkim, septyniadešimtmetį, deja, jau niekaip tiesiog nepaneigsime, bet ir naują ryšį sukurti gali būti per vėlu…“. Būtent ši citata gali būti viena iš geriausių sinopsių apibūdinant ne tik šį filmą, bet ir daugelį kitų, kuriuose vaizduojamos nesibaigiančios meilės paieškos. Mes vis bandome save apgauti, kad dar yra laiko susirasti kažką ypatingo ir naujo, meluodami sau, kad dar esame jauni, tad ir stengtis dėl to kito žmogaus nereikia. Iš dalies, niekas negali prieštarauti sakydami, kad „esi per senas meilei“, tačiau čia paliečiama greičiau chroniško nepasitenkinimo meile tema, nesugebėjimas įžvelgti gėrio tame, ką jau turi ir pasirinkimo geriau viską mesti nesistengus, o geriau bandyti iš naujo. Ir taip ir vėl, ir vėl, pakol suprantame likę vieni. Apie tai ir šis filmas – arba bent jau jo dalis, kadangi viena pora, vis dėlto, galiausiai lieka kartu, nepaisant visų juos užgriuvusių išbandymų.

Aktorių vaidyba ir personažai

Aktorių vaidyba ir sukurti personažai tikrai verti pagirų – vien tas faktas, kad M. Farrow sugebėjo išlikti profesionali ir baigti filmuotis filme net ir po to, kai ji siautulingai išsiskyrė su W. Allenu vertas atskiro paminėjimo, parodančio aktorės profesionalumą bei gebėjimą palikti save už filmavimo aikštelės ribų. Iš kitos pusės, visų kitų pagrindinių keturių aktorių vaidyba yra labai organiška ir natūrali. Bėdų gali sukelti šiek tiek dirbtinoka ir „kampuota“ jauniausios aktorių kolektyvo narės Juliette Lewis pasirodymas, bet ir jis pakankamai stiprus ir gerai kritikų vertinamas.

Smagu filme pamatyti ir Liamą Nielsoną, kuriam čia atitenka antraplanis, tačiau itin mielas ir taip pat gerai surežisuotas vaidmuo. Taigi, tariant trumpai, vaidyba, ypatingai scenose, kuriose būdavo aiškinamasi ir kalbama apie santykinius, buvo puiki, tačiau grupinėse scenose (kurių čia gerai, kad mažoka) šiek tiek prastesnė, bet tai natūralu, nes jas reiktų laikyti daugiau intarpais tarp esminių scenų miegamuosiuose, virtuvėse ir svetainėse, kuriose visada ir vyksta tikrosios santykių dramos.

Pavaidinkime, kad suprantame techniką

Scenų karpymas viduryje dialogų, kameros judėjimas paskui veikėjus juos sekant ir daug kitų filme matomų detalių sugebėjo sukurti jausmą, kad žiūrime ne eilinį W. Alleno vaidybinį filmą, bet greičiau dokumentiką apie paprastų žmonių santykius ir jų gyvenimą. Tai – manding – pagirtinas režisieriaus veiksmas, kuris parodo, kad apie tokias eilines ir mažai kam sureikšminamas temas galima pasižiūrėti (nors kalba ir tonas išlieka tokie patys) visai iš kito šono. Tuo pačiu, tai rodo autoriaus kūrybingumą, gebėjimą improvizuoti ir peržengti kino žanrų ribas, kurios dažniausiai tik be reikalo suvaržo kino kūrėją, o ne padeda jam save išreikšti seniai nustatytais ir aprašytais kino tropais.

Būtent todėl „Vyrai ir žmonos“ yra vienas iš geresnių W. Alleno filmų bent jau iš techninės pusės, padėjęs ir atšviežinęs žvilgsnį į ekraną. Vis dėlto, kad ir kaip būtų džiugu, kad režisierius sugebėjo peržengti kino žanrų ribas, šį filmą (beje, kartu su ankstesniu W. Alleno taip pat labai geru ir inovatyviu „Zelig“) galima įtraukti į vadinamojo „mockumentary“ kino žanro rėmus. Tik jeigu „Zelig“ arba šio žanro pionieriai „This is Spinal Tap“ buvo komedijinės versijos, tai „Vyrai ir žmonos“ yra vaidybinė draminė dokumentika, sugebanti nubraukti aktorystės ir simuliacijos ribas, priverčiant pamiršti, kad žiūri filmą ir pajausti santykių užsimezgimo ar griūties autentiškumą.

Summa summarum

Jeigu yra filmų, kurių nevertėtų žiūrėti per pasimatymus su antra puse, ir jeigu yra filmų, kurie yra privalomi pasižiūrėti romantiniško vakaro metu, „Vyrai ir žmonos“ sunkiai tilptų į abu stalčius. Iš vienos pusės, jeigu jūs savo santykiais esate visiškai patenkinti ir niekuo nesiskundžiate, šis filmas jūsų neturėtų niekaip paveikti ar šokiruoti. Tačiau jeigu jūsų santykiai dabar išgyvena mažą krizę, juosta gali ir nepagelbėti. Iš dar kitos pusės, „Vyrai ir žmonos“ gali tapti įkvėpimu labiau stengtis ir mylėti savo partnerį, suprasti dialogo svarbą ir galiausiai pripažinti sau, kad sutikau savo žmogų ir man daugiau nieko nereikia. Tad vienareikšmiškai rekomenduoti šio filmo nedrįstu – jums patiems reiktų pirma atsakyti sau keletą klausimų ir tada jau spręsti, kiek norite pasižiūrėti į veidrodį.

8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.3
Režisūra
8.4
Kinematografija
7.8
Garso takelis
7.8
Techninė pusė
8.2
Aktoriai
7.7
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles