Serialų fanai yra vienas įdomiausių su televizija susijusių reiškinių. Kalbu ne vien apie tuos žiūrovus, kurie serialą dievina tik jam esant eteryje; kalbu apie žmones, kurie kuria su tais serialais susijusius projektus, palaiko kiekvieną buvusios kūrybinės grupės kūrinį ir mintinai žino kiekvieną to serialo minutę. Jums tai gali atrodyti kaip nenormalumo požymis, tačiau nieko nėra nuostabiau nei žmogus, tiesiog degantis dėl jam patinkančio dalyko.

Tačiau viena fanų grupė nuo tada, kai pradėjau rimčiau domėtis televizija, man visuomet išsiskyrė. Kuomet populiaresniuose tinklalapiuose pasirodydavo straipsniai, bent menkai susiję su serialu „Castle“ arba pastaruoju metu – su „Suits“, pasirodydavo komentarai, kuriuose žiūrovai teigdavo, kad tie serialai jiems nelabai patinka ar jie visai nėra geri, tačiau juos jie žiūri dėl to, kad pagrindiniai tų serialų aktoriai (šiuo atveju – Nathanas Fillionas ir Gina Torres) vaidino „Firefly“. Net ir man tai atrodė kaip nesveika anomalija, kurios paaiškinti ar suprasti yra neįmanoma. Tačiau mano mąstymas jau pasikeitė.

2002 metais FOX kanale pasirodęs serialas „Firefly“, atšauktas sukūrus vos keturiolika serijų, yra toks produktas, kurio nemėgti yra neįmanoma. Sukurtas jau legendiniu tapusio Josso Whedono, padovanojusio žiūrovams „Buffy the Vampire Slayer“ ir milijardinį „The Avengers“, šis serialas suranda įspūdingą balansą tarp lengvumo, rimtumo, fantastikos ir kokybės, mišinio, apie kurį aš niekad nebūčiau pagalvojęs anksčiau. „Firefly“ yra toks kūrinys, kuris ne tik kad pakeitė mano nuomonę apie jo fanus, bet ir apie visą žanrą.

Dažniausiai apibūdinamas tik sausu pasakymu, jog serialas yra sci-fi žanro, jis gali atbaidyti priešiškai prieš mokslinę fantastiką nusistačiusius žmones, tokius kaip aš. Tačiau kas dažniausiai nėra pasakoma apie „Firefly“ yra faktas, jog tai yra kosmoso vesternas (space western, jeigu norite). Tikėtina, jog tokia frazė atbaidyti sugebėtų dar efektyviau, bet tai, kas už jos slypi, paaiškina vieno nuostabiausių mano matytų serialų genialumą.

Vykstantis 2517-aisiais, „Firefly“ veiksmas yra turbūt realistiškiausias ateities pateikimas, jeigu toks terminas egzistuoja. Nekalbu apie tai, kad po penkių šimtų metų Žemėje žmonėms liks tiesiog per mažai vietos ir visi persikels į naujai atrastą Saulės sistemą su daugiau planetų ir jų palydovų. Tai gali būti tikėtinas scenarijus, tačiau į jį žvelgiu tiesiog kaip į priedangą, kuri perkeltų serialo veikėjus į ateitį. Būtent todėl, kad visa „Firefly“ esmė yra ateitis ne fizine, bet psichologine prasme. Pagrindinė Whedono pateikiama mintis čia yra tai, kad žmonių mąstymas išliks labai panašus į šiuolaikinį net ir po penkių šimtų metų. Seriale nėra skiriamas ypatingai didelis dėmesys tradiciniams ateitiems niekučiams su teleportacijomis ar lazeriais. Tam skirtas laikas yra suteikiamas paprastoms šių dienų temoms, kurios įgauna visai kitą prasmę ateityje.

Politika visas šias temas laiko kartu. Žmonėms persikėlus gyventi į kitas planetas, Aljansą, pagrindinę politinę jėgą, suformavo dvi likusios supervalstybės – JAV ir Kinija. Ilgainiui kilo nepasitenkinimas tokia sistema ir kilo pilietinis karas, kurį sukilėliai pralaimėjo.

Vienas tokių sukilėlių yra Malkolmas Reinoldsas, pagrindinis serialo veikėjas. Pralaimėjęs pagrindinį – „Serenity“ – mūšį, Melas įsigijo erdvėlaivį (kurį pavadino šio mūšio vardu) ir tapo keliaujančiu kontrabandininku. Nepaisant to, kad Melo pagrindinis siekis yra nepriklausomybė, ir būtent dėl jos jis taip aukojosi pilietiniame kare, jis turi įgulą, kuria pilnai pasitiki ir niekuomet nepalieka jų bėdoje. Viena pagrindinių įgulos narių yra kartu su Melu kare kovojusi Zoja, itin kieta ir griežta moteris, absoliučiai pasitikinti laivo vadovu. „Serenity“ pilotuoja Zojos vyras Vošas, linksmiausias serialo veikėjas ir genialus pilotas. Ir jeigu galvojat, kad šioje vietoje yra meilės trikampis, tokių banalybių galit nesitikėti. Taip „Firefly“ parodo savo išskirtinumą iš kitų serialų, kurie ir būtų ėję tokiu nelaimingos meilės keliu.

Vieta, kurioje yra šiokia tokia meilė ar bent jau jausmai, yra santykiai tarp Melo ir Inaros, gyvenančios viename iš „Serenity“ šatlų. Inara yra po penkių šimtų metų visiškai legalios profesijos – prostitucijos – atstovė, kuri gyvena nepriklausomai nuo kitų erdvėlaivio narių ir savarankiškai priima klientus pas save, tačiau jos subtilūs santykiai su Melu yra pakankamai graži ir intriguojanti meilės istorija. Erdvėlaivio mechanike dirba Keilė, jauna ir žavi mergina, kuri genialiai taiso sukiužusį laivą ir žavi savo tėvo/dukros santykiais su Melu. Džeinas yra Melo samdinys, padedantis grobti ir pagrinde esantis absoliutus egoistas, tačiau ilgainiui sugebantis išaugti iš tokio vienpusiško charakterio.

Pirmojoje serijoje į erdvėlaivį patenka dar trys veikėjai. Pirmasis jų yra dvasininkas Bukas, kurį galbūt galima būtų pavadinti mažiausiai išplėtotu veikėjų seriale, tačiau čia jis su savo paslaptingumu viskam suteikia savotiško subtilumo ir ironijos, kadangi dvasininką tarp kontrabandininkų pamatyti yra sunkoka. Galiausiai turime brolį ir sesę – daktarą Saimoną Temą ir jo seserį River, su kuria yra susijusi pagrindinė serialo istorija.

Tiesa, River istorija nėra „Firefly“ tikslas. Kas šiame seriale itin žavi yra tai, kad čia nėra ypatingo įvykio, į kurį įsipainioja tik pagrindiniai herojai. Čia kaip tik yra pateikiamas jų kasdienis gyvenimas be ypatingo kokių nors veiksmų akcentavimo. Sunkūs apiplėšimai bei susidūrimai su policija ar kitais priešais yra labai įdomu žiūrovams, bet jaučiasi, kad veikėjai prie tokių dalykų jau yra pripratę ir Whedono firminis laisvumas šioje vietoje pakeri.

Tuo tarpu River, keisčiausia serialo veikėja, yra kiek labiau neįprastas atvejis. Itin sumani, tačiau nesąmones vapanti mergina, su kuria eksperimentavo Aljansas, dabar yra saugoma savo brolio, vieno iš daugelio žmonių, kuriais River nepasitiki. Jos veiksmai iš pradžių vėl gali pasirodyti nereikalingi ir beprasmiški, bet paaiškinimas ir prasmė jiems yra surandami labai greitai.

Būtent per šiuos itin skirtingus ir tikroviškai sukurtus veikėjus yra sumaniai pateikiamos visos pagrindinės ateities temos arba bent jau požiūris į jas. Politika, nepriklausomybė, seksas, religija, pinigai ar ištikimybė yra gana aiškios kiekvieno veikėjo temos, kurios yra nagrinėjamos lengvai, bet kartu logiškai bei kruopščiai.

Tačiau taip šnekėdamas aš nenoriu „Firefly“ pateikti kaip filosofinio keturiolikos serijų serialo. Psichologine prasme jis yra tobulas, bet lygiai tą patį galima pasakyti apie jame sukuriamą pasaulį.

Dėl vienintelių dviejų likusių supervalstybių, JAV ir Kinijos, čia ryškiai vyrauja jų motyvai. Aljanso idėja mane stebina ir savo logika – tai buvo sugalvota veikiausiai po to, kai buvo sukurti dauguma serialo motyvų, tačiau Aljanso buvimas juos visus puikiai paaiškina. Kinijos įtaka „Firefly“ yra pateikiama nuostabioje muzikoje ir vaizduose. Paslaptinga, azijietiškų motyvų turinti muzika yra vienas įdomiausių serialo aspektų, o iš pradžių keistas, bet vėliau labai normaliu tapęs azijietiškas namų interjeras veikia kaip kontrastas pakankamai niūriame pasaulyje. Niūriame, žinoma, savo nuotaika, ne vaizduose, nes JAV įtaka čia yra jaučiama gamtoje. Kosmoso vesternu serialas yra vadinamas ne vien dėl to, kad čia yra daug geriečių prieš blogiečius ir pastarieji gali pasirodyti kaip atpirkimo siekiantys vargšai. Vesternas pasireiškia ir laukinėje aplinkoje, kartu su dykumomis, kalnuotomis vietovėmis ir didžiuliais arklių pulkais.

Net ir labai norint, prie „Firefly“ prisikabinti yra ypatingai sunku. Savo technine puse, atsižvelgiant į televizijos biudžetą, serialas yra labai gražus. Nėra praleidžiama itin daug laiko rodant erdvėlaivius iš išorės, tačiau kompiuterine prasme jie yra sukurti pakankamai detaliai. Vaidyba čia irgi nėra tas aspektas, kuriame būtų bent menkiausias nusiskundimas. Ir pradžioje jau minėti Fillionas bei Torres, ir Morena Baccarin ar vos poroje serijų pasirodžiusi „Mad Men“ pažiba Christina Hendricks yra apdovanojimų galbūt ir neverti, tačiau savo veikėjus tobulai atitinkantys aktoriai.

Būtent tai ir padėjo „Firefly“ tapti vienu didžiausių televizijos fenomenų. Tai galima vadinti kaip itin liūdna pasaka, kuomet serialas buvo atšauktas taip greitai ir visiškai nepelnytai, tačiau tai taipogi yra ir vienas tobuliausių pirmųjų serialų sezonų. Žinant, kad Jossas Whedonas net negalvojo apie tai, kad bus užsakytos vos keturiolika serijų, jos be priekaištų sucementavo tai, kur „Firefly“ būtų nuėjusi: taip aiškiai apibūdinti ir išnagrinėti veikėjai bei taip pateiktos serialo temos labai retai yra būdingos net ir patiems geriausiems legendiniams serialams.

„Firefly“ tokiu serialu jau tapo. Tai jau tapo reiškiniu, kurio likimas yra labai liūdnas ir nelogiškas, tačiau ypatingų jo fanų dėka jis vis dar tęsiamas. Belieka neliūdėti, kad viskas baigėsi, o džiaugtis, kad turėjom galimybę pamatyti vieną geriausių kada nors televizijoje sukurtų projektų.

9.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
10
Režisūra
9.0
Kinematografija
10
Garso takelis
10
Techninė pusė
10
Aktoriai
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. McF / 2014 spalio 1

    IMDB rodo į „Arrow“
    Beje, 2005 pasirodė filmas „Serenity“ – http://www.imdb.com/title/tt0379786/

  2. Raimis / 2014 gruodžio 31

    Jei patiko šis serialas, turi patikti ir „Stargate Universe“. Jei sakai tave atbaido sci-fi žanras, tai nerekomenduočiau SG-sg1 ir SG – atlantis.